Prieš ketvirtį amžiaus nuo Sovietų Sąjungos atsiskyrusios Baltijos valstybės pagaliau baigia atsikratyti ir energetinės priklausomybės. Vienas iš dviejų naujų 1,1 mlrd. eurų atsiėjusių elektros tiltų – Lietuvą ir Lenkiją jungianti linija – trečiadienį pradėjo veikti, pranešė dviejų šalių tinklų operatoriai. Antroji linija, kuri jungia Lietuvą ir Švediją ir yra pakankamai galinga, kad Baltijos šalis galėtų atsisakyti importo iš Rusijos, turėjo pradėti veikti taip pat trečiadienį, tačiau šeštadienį dėl netoli pastotės Švedijoje kilusio gaisro linijos bandymai buvo sustabdyti.
Pasak Lietuvos energetikos ministro Roko Masiulio, pernai atidarytas pirmasis Rytų Europoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuriuo siekiama nutraukti Rusijos monopolį dujų tiekimo sektoriuje, buvo pirmasis žingsnis siekiant energetinės nepriklausomybės, o elektros tiltai yra antrasis žingsnis šiame kelyje. Elektros energijos perdavimo tinklo duomenimis, praėjusį ketvirtį iš Rusijos importuota elektra patenkino beveik pusę šalies elektros energijos paklausos.
„Bus atsikratyta baimės dėl Rusijos veiksnio. Lygiai taip pat kaip buvo atsikratyta tokios baimės, kai pradėjo veikti SGD terminalas“, – šio mėnesio pradžioje pareiškė R.Masiulis interviu agentūrai „Bloomberg“.
„Dabar galime pirkti elektrą iš Lenkijos, iš Švedijos, iš Rusijos arba Latvijos ar Estijos. Viskas priklauso nuo kainos“, – tvirtino ministras.
Didinant elektros energijos perdavimo į Lietuvą pajėgumą, didėja viso regiono energetinė nepriklausomybė, nes būtent ši Baltijos šalis turi pagrindinę jungtį su Baltarusija, kuri toliau yra sujungta su Rusija. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos energijos deficitas pernai viršijo ketvirtadalį viso regiono energijos paklausos. Pusė šio deficito buvo padengta importu per Lietuvą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo mėnesio interviu JAV televizijos kanalui PBS pareiškė, kad Baltijos šalių integracija reiškia, jog Rusijai teks investuoti milijardus JAV dolerių į savo tinklo modernizavimą ir energijos tiekimo Kaliningrado regionui užtikrinimą. Tačiau Rusijos energetikos ministerijos spaudos tarnyba atsisakė kalbėti apie galimas investicijas, kurių reikėtų tuo atveju, jeigu Baltijos šalių perdavimo tinklai būtų sinchronizuoti su Europos Sąjungos tinklais.
2009 metais Ignalinos atominę elektrinę (IAE) uždariusi Lietuva nuo to laiko yra priversta importuoti beveik tris ketvirtadalius suvartojamos elektros energijos. Maskvoje įsikūrusios tinklo operatorės „Inter RAO“ skaičiavimais, tarp didžiausių Rusijos elektros energijos eksporto rinkų Lietuva 2014 metais nusileido tik Kinijai.
Rusija nerimauja, kad dėl Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės siekio iširs buvęs sovietinis tinklas ir bus izoliuotas Kaliningrado regionas, PBS pareiškė V.Putinas. Tuo tarpu Baltijos šalių tinklų operatoriai teigia nekontroliuojantys sovietinės eros tinklu tiekiamos elektros energijos srautų.
Siekdama pagerinti Kaliningrado elektros energijos tiekimo balansą, Rusija planuoja šiame regione pastatyti keturias elektrines. Atmintina ir tai, kad šį pavasarį Rusijos karo laivai sutrukdė elektros kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos tiesusio laivo darbą.
„Kartu su lietuviais išreiškėme savo susirūpinimą ir paprašėme paaiškinimų“, – lapkričio pabaigoje interviu Stokholme pareiškė Švedijos energetikos ministras Ibrahimas Baylanas.
Lietuvos ir Rusijos tinklų operatorių duomenimis, Lietuva iš Rusijos pernai importavo 3,2 teravatvalandės elektros energijos, tai yra beveik trečdalį viso šalyje suvartoto kiekio. Visiškas sinchronizavimas
Pirmąją prekybos dieną (trečiadienį) „LitPol Link“ kabeliu daugiausia buvo tiekiama elektros energija į Lietuvą. Lenkijos tinklo operatorės PSE svetainėje paskelbtais duomenimis, energija į Lietuvą 200 megavatų pajėgumu tiekta 17 valandų, o dar dvi valandas energija tekėjo priešinga kryptimi.
Norvegijos energijos rinkų analizės įmonės „SKM Market Predictor“ skaičiavimais, per kitus trejus metus elektros tiltu su Švedija kasmet turėtų būti patiekiama po maždaug 4 teravatvalandes elektros energijos.
Pasak R. Masiulio, Lietuva, Latvija ir Estija planuoja nutiesti dar bent vieną liniją, kuri sujungs Baltijos šalis su likusia Europos Sąjungos dalimi, nes nori būti visaverte Europos tinklo dalimi, o ne vien tik prisijungti prie to tinklo.
„Visiška sinchronizacija su ES tinklais reikš, kad mūsų šalys bus ne vien tik salos su tiltais į Europą, o kai kas daugiau“, – pareiškė agentūrai „Bloomberg“ Geopolitinių studijų centro vadovė Greta Monika Tučkutė.
