Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %. Baltijos šalyse situacija skirtinga: kas trečias latvis skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 %), o Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 % vartotojų.

Per pastaruosius 12 mėnesių 45 % latvių, 39 % lietuvių ir 32 % estų vieną ar kelis kartus yra neapmokėję sąskaitų laiku. Dažniausia nesumokėjimo laiku priežastimi įvardijamas pamiršimas kaip, tačiau kita priežastis – lėšų trūkumas. Šios statistikos viršuje (ar, tiksliau sakant, apačioje) yra Graikija – per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitų laiku vieną ar kelis kartus neapmokėjo net 66 % žmonių.

Didėja pajamų atotrūkis

Kad galėtų apmokėti sąskaitas, žmonės skolinasi ne tik iš finansų institucijų, bet ir iš draugų bei artimųjų. Tai yra didelė ekonomikos dalis: pinigų draugams ir šeimos nariams skolina 40 % europiečių. Baltijos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių pinigų draugams bei šeimos nariams skolino 44 % estų, 42 % latvių ir 39 % lietuvių.

Didžiausia Europos kreditų valdymo įmonė „Intrum“ apklausė 24 398 senojo žemyno gyventojus ir pristatė naują mokėjimų ataskaitą „The European Consumer Payment Report“. Net ir pastoviai augant ekonomikai, kasdien kontaktuodama su 250 000 įsiskolinusių vartotojų visoje Europoje, „Intrum“ mato didėjantį pajamų atotrūkį. Vis daugiau europiečių gali kas mėnesį atsidėti pinigų santaupoms, tačiau grupė, kuriai reikia skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas ar nupirkti reikiamų daiktų vaikams, taip pat auga.

Žmonių, kas mėnesį atsidedančių pinigų santaupoms, skaičius Europoje per dvejus metus išaugo nuo 50 iki 59 % (palyginti 2016 ir 2018 m.), o mažuma, kuriai reikia pasiskolinti, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo 2015 m. taip pat kasmet augo – nuo 15 iki 20 %.

Latvijoje vidutinė lėšų suma, kurią per pastaruosius 6 mėnesius skolinosi gyventojai, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo praėjusių metų sumažėjo (nuo 402 eurų 2017 m. iki 325 eurų 2018 m.). Kitose Baltijos valstybėse ši suma išaugo (nuo 447 eurų iki 518 eurų atitinkamu laikotarpiu Lietuvoje ir nuo 720 eurų iki 965 eurų Estijoje).

Santaupoms atsideda vis daugiau

Didesnis BVP augimas ES turi įtaką namų ūkių santaupoms – jos pastaruoju metu augo.

55 % apklausos respondentų iš Lietuvos kiekvieną mėnesį atsideda pinigų ir jų mėnesio santaupos padidėjo daugiau nei 2,5 karto – vidutiniškai nuo 67 eurų 2017 m. iki 174 eurų 2018 m. Panašiai yra ir Latvijoje – čia kas mėnesį sutaupo 42 % žmonių (mėnesinės santaupos atitinkamu laikotarpiu padidėjo nuo 44 eurų iki 118 eurų). Tuo tarpu Estija Baltijos šalyse pirmauja, nes čia kas mėnesį santaupų atsideda 62 % žmonių (mėnesio suma padidėjo nuo 94 eurų iki 201 euro).

Rezultatai taip pat rodo, kad daugiau nei pusė į apklausos klausimus atsakiusių vartotojų būtų norėję daugiau sužinoti apie finansinį raštingumą mokykloje. Daugiau nei 7 iš 10 mažamečius auginančių tėvų mano, kad ugdymo įstaigose vaikai turėtų būti daugiau mokomi valdyti namų ūkių finansus.

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvos namų ūkių bruto santaupų rodiklis pokriziniu laikotarpiu žymiai padidėjo, tačiau vis dar išlieka gerokai žemesnis už ES vidurkį ir mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot Ž. Maurico daugiau nerimo kelia tai, kad santaupų rodiklis pasiekė piką 2014 m., nepaisant spartesnio namų ūkių pajamų augimo.

„Kita nerimą kelianti tendencija – Lietuvos namų ūkiai yra vieni pasyviausių investuotojų ES ir teikia pirmenybę santaupoms grynaisiais arba taupomosiose sąskaitose, tad negeneruojama investicijų grąža. Tie, kurie investuoja, didžiausią pirmenybę teikia vietiniam nekilnojamajam turtui, o tai didina koncentracijos ir likvidumo riziką“ – sakė Ž. Mauricas.