Remiantis visais oficialiais duomenimis, šiais metais ekonomikai sekasi gana gerai. Vis dėlto faktai ir skaičiai nelabai padeda nuraminti daugelio amerikiečių finansinių rūpesčių – apklausiami šalies gyventojai tikina, kad viskas klostosi ne taip jau ir gerai.
Kodėl toks atotrūkis tarp ekonomistų išvadų ir amerikiečių požiūrio? Į tai galimai atsako naujausio gyventojų surašymo duomenys apie pajamas: realios amerikiečių pajamos dėl rekordiškai aukštos infliacijos 2022-aisiais sumažėjo 2.3 % lyginant su 2021-aisiais. Gyventojų surašymo biuras realias pajamas apskaičiuoja pagal tokius faktorius kaip darbo atlyginimai, Socialinės apsaugos išmokos, pensijos, pašalpos, bedarbystės pašalpos, draudimo išmokos ir tt.
Tai yra didžiausias pagal infliaciją pakoreguotų namų ūkių pajamų sumažėjimas per daugiau nei dešimtmetį. Apskritai, pastarieji keli metai dirbantiems amerikiečiams buvo sunkūs: pastarųjų metų pajamų sumažėjimas yra fiksuojamas po nedidėjusių pajamų 2021-aisiais ir sumažėjusių 2020-aisiais. Prieš tai realios pajamos stabiliai augo nuo 2012-ųjų.
Visos geros ekonomikos naujienos – mažas nedarbas, sveikos vartotojų išlaidos – eiliniam gyventuojui nieko nereiškia, jei kiekvienos savaitės pabaigoje kišenėje yra mažiau pinigų nei anksčiau. Ilgus metus augančios kainos ir recesijos baimė padarė didelę žalą – tiek finansiškai, tiek psichologiškai.
Šiais metais infliacija lėtėjo, o darbo užmokesčio augimas pagaliau lenkia infliaciją. Vis dėlto viskas – nuo maisto iki būsto – vis dar kainuoja daug daugiau nei prieš kelerius metus: 2022 m. pragyvenimo išlaidos išaugo daugiausiai per daugiau nei 40 metų, o šeimos per šiuos trejus metus nesulaukė realaus atlyginimų padidėjimo.
„Nors ekonomika stiprėja, eilinis vartotojas savo piniginėje šių pokyčių nejaučia“, – interviu „Fortune“ sakė „Bank of America“ Klientų paslaugų ir bendruomenės bankininkystės vadovė Christine Channels.
Baltaodžiai patyrė patį didžiausią realių pajamų sumažėjimą, siekiantį 3.6 %. Tuo pat metu, neturinčiųjų vidurinės mokyklos diplomo realios pajamos išaugo 6.4 %, tad nenuostabu, kad kai kurie ekspertai vis garsiau kalba apie tai, kad dabartinė recesija labiausiai atsiliepia turtingesniems visuomenės sluoksniams („richcession“ teorija). Vis daugiau uždirbančių 6 skaitmenų atlyginimus sakosi gyveną nuo algos iki algos.
Gyventojų surašymo biuro duomenimis, praėjusiais metais taip pat dramatiškai išaugo ir skurdas, ypač tarp vaikų. Ekonominio nepakankamumo rodiklis išaugo nuo 7.8 % 2021-aisiais iki 12.4 % 2022-aisiais – tai yra didžiausias kada nors užfiksuotas šuolis per metus. Skurdas vaikų tarpe daugiau nei padvigubėjo nuo rekordiškai žemo 5.2 % lygio 2021-aisiais iki 12.4 % 2022-aisiais.
Nenuostabu, kad skurdo rodikliai 2022-aisiais išaugo, mat pernai baigė galioti nemažai federalinių pagalbos dėl kovido pandemijos programų, įskaitant išplėstą mokesčių kreditų už vaikus programą (Child Tax Credit, CTC), kas labai prisidėjo prie vaikų skurdo mažinimo. Pagal šią programą nemažai šeimų su vaikais kas mėnesį gaudavo išmokas, kurias galėjo panaudoti perkant maistą, drabužius ir kanceliarines prekes mokyklai. Sumažinus šios programos apimtis iki priešpandeminio lygio vaikų skurdas grįžo į ankstesnį lygį, fiksuotą 2019-aisiais.
„Vaikų skurdo padidėjimas 2022 m. pagrinde yra susijęs su CTC programos pabaiga“, – rašoma antradienį paviešinta Kolumbijos universiteto Skurdo ir socialinės politikos centro tyrimo ataskaitoje.
Universiteto tyrime nustatyta, kad Ataskaitoje nustatyta, kad jei išplėsta CTC programa vis dar būtų galiojusi 2022 m., „vaikų skurdo lygis būtų buvęs 8,1 %, išlaikant didžiąją dalį istorinio vaikų skurdo sumažėjimo 2021 m.“. Praėjusiais metais nuo skurdo taip galėjo būti išgelbėti 5 milijonai vaikų.
Baigiantis pandemijos eros išmokoms ir augant kainoms, nemažai vartotojų pradėjo kaupti ir kredito kortelių skolas. Augant palūkanų normoms, iš šių įsiskolinimų išbristi bus daug sunkiau. Jau nekalbant apie tai, kad netrukus ir vėl teks mokėti įmokas už federalines studentų paskolas (kurios buvo laikinai sustabdytos). Visa tai – nemenkas iššūkis prie mažėjančių realių pajamų.
