Keturios moterys – motina ir trys dukterys – buvo nužudytos savo namuose Tinley parke sekmadienio rytą per „beprasmišką smurtą šeimoje“, pranešė teisėsaugos pareigūnai. Maheriui Kassemui, aukų vyrui ir tėvui, pateikti kaltinimai keturiomis žmogžudystėmis.
Dvidešimt mylių į vakarus, Joliet, septyni žmonės žuvo per du susišaudymus tame pačiame kvartale. Įtariamasis – Romeo Nance’as, septynių nužudytųjų sūnus, brolis ir sūnėnas – vėliau atėmė gyvybę Teksase, bėgdamas nuo JAV maršalų. Pasak policijos, Nance’as pašovė dar du vyrus ir vieną nužudė Willo apygardoje po to, kai nužudė savo artimuosius.
Kiekvienas smurtinis aktas, žinoma, yra unikalus, tačiau jie atskleidžia žiaurią tikrovę: per pastarąjį dešimtmetį Ilinojaus valstijoje ir Čikagoje įvyko daugiau masinių šaudynių nei bet kurioje kitoje šalies valstijoje ar mieste, rodo „Chicago Tribune“ atlikta Ginklų smurto archyvo duomenų analizė. Ginklų smurto archyvas yra pelno nesiekianti organizacija ir tyrimų grupė, kuri seka nusikaltimus su ginklais iš daugiau nei 7500 teisėsaugos, žiniasklaidos, vyriausybės ir komercinių šaltinių.
Per pastaruosius 11 metų Ilinojaus valstijoje įvyko beveik 10 % visų masinių šaudynių šalyje – beveik 490, o per jas žuvo 356 žmonės ir sužeista daugiau nei 2 080 žmonių. Tai daugiau nei Kalifornijoje, Teksase, Floridoje, Pensilvanijoje ir Niujorke – visose šiose valstijose gyvena daugiau žmonių nei Ilinojaus valstijoje.
Ir tikriausiai nieko nenustebins tai, kad už šią kraupią statistiką pagrinde atsakingas Čikagos miestas. Remiantis Ginklų smurto archyvo duomenimis, vien per 2023 m. mieste įvyko 34 masiniai susišaudymai, kurių metu žuvo 27 žmonės, o buvo sužeisti 143 žmonės (masinėmis laikomi tie susišaudymai, per kuriuos yra pašaunami bent keturi žmonės, neskaičiuojant šaudžiusiojo). Ši statistika pernai pastatė Čikagą į pirmą vietą šalyje pagal šaudynių skaičių.
Per pastarąjį dešimtmetį Čikagoje įvyko 365 šaudynės, per kurias žuvo 234 žmonės, sužeista per 1560 žmonių.
Čikagoje kas 11 dienų įvyksta po masines šaudynes – nė vienas kitas miestas net nepriartėja prie tokių skaičių. Trys po Čikagos išsirikiavę miestai visi kartu sudėjus nepasiekia šio skaičiaus. Jei Čikaga butų valstija, ji pagal masinių šaudynių skaičių per pastarąjį dešimtmetį, nusileistų tik Kalifornijai.
2013–2023 m. šie masiniai smurto aktai tik išaugo. Pirmoje dešimtmečio pusėje Ilinojaus valstijoje įvyko 165 masinės šaudynės, o antrojoje – net 321, o tai reiškia 95 % padidėjimą.
2021 m. masinių šaudynių skaičius išaugo iki visų laikų rekordo – visoje šalyje užregistruoti 689 masinių šaudynių atvejai.
Problemos mastas yra aiškus, tačiau jos priežastys – tikrai ne. Teisėsaugos ekspertai jau seniai atkreipė dėmesį į mirtiną derinį: daugiau galingų ginklų, kurie patenka į gatves, ir dažnesnį jų naudojimą sprendžiant gaujų ginčus.
Masinių šaudynių sunkumą gali lemti daugybė veiksnių, teigia valdžios institucijos: žmonių koncentracija šaudynių vietoje, atstumas iki artimiausio traumų centro, ginklo kokybė, šaudytojo sugebėjimai ir kt.
Vienas teisėsaugos šaltinis, susipažinęs su Čikagos policijos mintimis apie masines šaudynes, bet neturintis teisės kalbėti viešai, teigė, kad dėl atsitiktinio masinių šaudynių pobūdžio jas yra ypač sunku sutramdyti.
„Dauguma masinių šaudynių yra tarpasmeniniai konfliktai, kivirčai bare, kai kažkas nuėjo, pasiėmė ginklą, grįžo ir pradėjo šaudyti, – sakė šaltinis. – Kartais nušaunami du, kartais keturi žmonės. Visa tai yra atsitiktinumas.“
Ginkluotas smurtas nėra būdingas išskirtinai tik Čikagai. 2023 m. per 658 masines šaudynes visoje šalyje žuvo 718 amerikiečių, o apie 2700 buvo sužeisti. Ir šie įvykiai neapsiribojo vienu šalies kampeliu: 334 miestuose ir 44 valstijose bei Kolumbijos apygardoje įvyko masinių smurto su ginklais incidentų.
Kasdien Jungtinėse Valstijose įvykstant po beveik dvi masines šaudynes, visas vietas sunku net ir išvardinti: Monterėjaus parkas, Kalifornijos valstija; Mičigano valstijos universitetas; Nešvilis, Tenesio valstija; Alenas, Teksaso valstija; Holivudas, Floridos valstija; Filadelfija; Liuistonas, Meino valstija.
