Ilinojaus prokuratūra užbaigė penkerius metus trukusį tyrimą dėl katalikų dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus ir paskelbė beveik 700 puslapių ataskaitą, kuri atskleidė, kad problema yra daug didesnė, nei bažnyčia pripažino 2018 metais, kai valstija pirmą kartą ėmėsi šios bylos.

Generalinis prokuroras Kwame'as Raoulis antradienį sakė, kad valstijos tyrėjai nustatė, kad daugiau nei 450 katalikų dvasininkų Ilinojaus valstijoje nuo 1950 m. seksualiai išnaudojo beveik 2 000 vaikų. Tačiau Raulis ir kiti ekspertai teigia, kad dėl ši informacija greičiausiai netaps pagrindu baudžiamiesiems kaltinimams pareikšti.

Tai primena jau ne kartą matytą modelį – baudžiamųjų kaltinimų prasižengusiesiems bangos nepamatėme nei po 2018 metų visuomenę supurčiusios Pensilvanijos dvasininkijos seksualinių nusikaltimų bylos nei po praėjusį mėnesį paskelbtos ataskaitos apie seksualinį smurtą Baltimorės arkivyskupijoje.

Aktyvistai teigia manantys, kad ataskaita padės daugiau žmonių jaustis saugiai ir kalbėtis apie tai, kas jiems nutiko, su šeima, draugais, paramos grupėmis ir teisėsauga. Jie taip pat teigia, kad tai gali paskatinti žmones pateikti civilinius ieškinius, net jei smurtas buvo patirtas jau seniai. Jie tikisi, kad įstatymų leidėjai išplės kaltinimų seksualine prievarta senaties terminus ir sugriežtins privalomo pranešimo teisėsaugos instancijoms apie kaltinimus seksualine prievarta standartus.

„Didžiuojuosi tuo, ką pasiekė generalinis prokuroras, tačiau mums visiems dar lieka labai daug ko nuveikti“, – sako nuo kunigų prievartos nukentėjusių asmenų organizacijos Čikagos skyriaus vadovas Larry Antonsenas.

Raoulis atvirtino, kad bylos, turinčios potencialo baigtis baudžiamaisiais kaltinimais, buvo perduotos vietos prokurorams, tačiau jis kol kkas nežino apie jokius iškeltus kaltinimus.

Generalinio prokuroro ataskaitoje pripažįstama, kad Ilinojaus senaties statutai, nepaisant teisinių pokyčių, yra neįveikiamos kliūtys patraukti baudžiamojon atsakomybėn dvasininkus, prieš dešimtmečius smurtavusius prieš vaikus. Tokie įstatymai, ribojantys, per kiek laiko po nusikaltimo gali būti pateikti kaltinimai įtariamajam, yra skirti užtikrinti sąžiningumą ir išvengti tokių problemų, kaip liudytojai laikui bėgant pamirštantys įvykius ir daiktinių įrodymų dingimas.

„Kadangi senaties terminas daugeliu atveju yra pasibaigęs, daugelis vaikystėje patyrusių seksualinį smurtą katalikų dvasininkijos rankose asmenų taip ir nesulauks teisingumo“, – rašoma generalinės prokuratūros ataskaitoje.

2000-aisias Ilinojuje senaties terminas seksualinio smurto prieš vaikus atvejais buvo 20 metų. Valstijos įstatymų leidėjai priėmė keletą įstatymų, nuo 2020 metų sausio 1-osios pašalinančių bet kokius senaties terminus šiems nusikaltimams, tačiau labai retai šie įstatymai yra taikomi atbuline data.

Sujudimą prieš senaties įstatymus iš dalies paskatino 2015 m. byla prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininką Dennisą Hastertą. Prokurorai teigė, kad pritrūko laiko pateikti jam kaltinimus dėl seksualinio smurto prieš berniukus, vykdyto jam prieš kelis dešimtmečius dirbant imtynių treneriu, tačiau jie sugebėjo jam pateikti kaltinimus bankiniais pažeidimais, susijusiais su minėtais smurtiniais nusikaltimais.

Bandant baudžiamojon atsakomybėn patraukti įtariamuosius senesnėse bylose taip pat susiduriama ir su praktinėmis kliūtimis. Daugelis kunigų, apkaltintų seksualiniu smurtu 8, 9 ir 10 dešimtmečiuose, yra mirę. Tas pats pasakytina ir apie didelę dalį potencialių liudininkų.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad arkivyskupijų įrodymų dokumentai – kurie turėtų sudaryti baudžiamųjų bylų pagrindą – dažnai yra apgailėtinai neišsamios, netvarkingos, dažnai surašytos neįskaitoma rašysena. Ataskaitoje teigiama, kad bažnyčios paprastai šių atvejų netiria su intencija iškellti kaltinimus.

„Seksualinio smurto tyrimų dokumentai visose šešiose arkivyskupijose neretai atskleidžia išankstinius tiriančiųjų nusistatymus ir pastangas apsaugoti pačią instituciją, o ne išsiaiškinti tiesą“, – rašoma generalinės prokuratūros ataskaitoje.

Taip pat mažai tikėtina, kad bus iškelti kriminaliniai kaltinimai bažnyčios vadovams, padėjusiems nuslėpti nusikaltimus. Kol nebus iš pagrindų reformuota, kaip bažnyčios vykdo šiuos vidinius tyrimus, „išorinės jėgos yra vienintelė viltis pasiekti nors kažkokių teisingumo užuominų“, sako nacionalinio seksualinio smurto aukų susivienijimo direktorius Davidas Clohessy.

Pensilvanijos byloje prieš netinkamą bažnyčios vadovybės elgesį, sulaukus kaltinimų seksualiniu smurtu, 20 metų trukusios pastangos nuteisti monsinjorą Williamą Lynną taip ir neatnešė rezultatų. Jis buvo pirmasis bažnyčios vadovas JAV, kuriam buvo pateikti baudžiamieji kaltinimai, tačiau 2012 metų nuosprendis per ateinančius 10 metų buvo du kartus panaikintas.

Jei seksualinis smurtas prieš vaiką buvo vykdytas po 2014 metų, tuomet galima įtariamiesiems kelti civilinį ieškinį. Tačiau ankstesni nusikaltimai patenka po ankstesniais įstatymais, to meto, įstatymais.

Tačiau su civilinėmis seksualinio smurto prieš vaikus bylomis dirbantys teisininkai sako, kad aukoms verta pateikti ieškinius net senesnių nusikaltimų, nepatenkančių po dabartiniais valstijos įstatymais, atvejais. Tokiais atvejais teisininkams kartais pavyksta išsiderėti psichologinę ar kitą pagalbą aukoms bažnyčios sąskaita. Bylos iškėlimas taip pat suteikia galimybę aukoms pirmą kartą būti iš tiesų išgirstiems ir išklausytiems.

Antradienį paskelbtuose pareiškimuose vyskupijų vadovai atsiprašė aukų ir teigė, kad padarė esminių pakeitimų, užtikrinančių, kad į kaltinimus būtų žiūrima rimtai ir šie būtų nuodugniai ištiriami.

Čikagos arkivyskupija savo pareiškime nurodė, kad ji siūlo „rūpestį, užuojautą... ir netgi kompensaciją visoms aukoms, nepaisant bylų senaties“.