Po to, kai pirmadienio rytą dulkių audra į pietus nuo Springfildo sukėlė mirtiną avariją greitkelyje, Nacionalinė orų tarnyba Springfilde pirmą kartą istorijoje paskelbė apie nešiojamų dulkių pavojų. Visai tikėtina, kad tai nebus paskutinis kartas, kai tarnybai teks pranešti apie tokio pobūdžio pavojų.
Dulkių audros sukeltos avarijos metu žuvo mažiausiai 7 žmonės, o dar apie 40 buvo sužeistų. Greitkelis buvo uždarytas iki pat antradienio.
Į šį siaubingą susidūrimą pateko apie 40-60 lengvųjų automobilių ir keli treileriai, iš kurių du užsidegė. Mažiausiai 30 žmonių buvo išgabenti į ligonines dėl sužeidimų, o į įvykio vietą, pasak atsakingų Montgomerio apygardos pareigūnų, buvo iškviesta dešimt malūnsparnių bei su kenksmingomis medžiagomis dirbanti ugniagesių komanda kovai su kilusiais gaisrais.
Pirmadienio dulkių audrą sukėlė dėl „mažesnio nei normalus“ kritulių kiekio perdžiūvęs dirvožemis ir iki 45 mph siekiantys vėjo gūsiai, nešantys dulkes iš šviežiai išartų laukų netoli magistralės, pasakoja Nacionalinės orų tarnybos Linkolne meteorologas Chuckas Chafferis. To rezultatas „nulinis matomumas“, sakė jis.
Nors ir neaišku, kokią įtaką šiai Ilinojaus dulkių audrai turėjo klimato kaita, klimato prognozių modeliai demonstruoja, kad ateityje, kylant temperatūrai ir retėjant lietums, Jungtinių Valstijų galimai laukia daugiau tokių audrų.
Žemės ūkio regionams tokios audros nėra naujiena, tačiau kartais jos gali būti itin destruktyvios.
Praėjusiame amžiuje, 30-aisiais metais buvo „Dulkių katilo“ periodas, per kurį prerijų valstijų dirbamos žemės plotus siaubė didžiulės dulkių audros. Šį reiškinį nulėmė keletas faktorių, įskaitant ilgai užsitęsusį sausros periodą ir naujai pradėtas naudoti žemes, kurios iki tol niekada nebuvo artos.
Intensyvus tokio pobūdžio žemės ūkiui netinkamos žemės arimas ir įdirbimas bei to pasekoje kilusi destrukcija sukėlė nerimą ūkininkams ir paskatino Žemės ūkio departamentą įsteigti Dirvožemio apsaugos tarnybą, pasakoja Misūrio universiteto žemės ūkio profesorius Robas Myersas.
Pasak Kanzaso universiteto geografijos ir atmosferos mokslų profesorės Bing Pu, tyrinėjančios klimato kaitos įtaką dulkių audroms, nepaisant to, kad „Dulkių katilą“ sukėlė įvairūs faktoriai, ekonomikos veiksniai problemą dar labiau pagilino. Dramatiškai sumažėjusios pasėlių kainos privertė fermerius apleisti savo ūkius, paliekant plikus dirvonus.
„Nebuvo jokio drėkinimo, tad daugybė apleistų laukų buvo visiškai pliki, neapsaugoti jokios augmenijos, dėl ko tapo mažiau atsparūs vėjo erozijai“, – sako ji.
Siekdami kovoti su dulkių audromis, kurios iš laukų išpūtė milijonus tonų viršutinio dirvožemio sluoksnio, ūkininkai išmoko auginimo sausoje dirvoje metodų ir pasodino tūkstančius mylių medžių kaip apsaugą nuo vėjo, o tai padėjo sustabdyti dirvožemio slinkimą.
„Aš užaugau fermoje, maždaug 30 mylių nuo tos vietos, kur Ilinojuje įvyko avarija, – sakė Myersas. – Mes turėjome apsaugas nuo vėjo pasodintas maždaug pusės mylios intervalais. Tai buvo ouseidžo apelsinmedžiai, pasodinti dar 1930-aisiais.“
Deja, 1973 m. tuometinio Žemės ūkio sekretoriaus Earlo Butzo propaguojamos žemės ūkio praktikos sodinti „nuo tvoros iki tvoros“, reiškė, kad dauguma šių medžių buvo išnaukinti. Myerso šeima saviškius išrovė 1980-aisiais.
Tačiau šiuo metu tai ima keistis. Šiomis dienomis fermeriai ir vėl vis labiau laikosi aplinkosauginio požiūrio ir rimtai žiūri į klimato pokyčius, sako Myersas. Modernūs žemdirbystės metodai apima pasėlius be arimo, siekiant neardyti dirvožemio, taip vadinamų antsėlių, sulaikančių drėgmę dirvožemyje, ir vėjus pažabojančių medžių ir krūmų sodinimą.
2017 metais mokslininkai preliminariais skaičiavimais nustatė, kad klimato kaita paskatins dulkių aktyvumą pietinėse Didžiosiose lygumose, dėl sumažėjusio lietaus, daugiau pliko dirvožemio ir padidėjusio vėjo greičio. Centrinėse Didžiosiose lygumose didesnę dulkių koncentraciją lemia aukštesnės temperatūros, džiovinančios žemę. Tačiau tarp blogų naujienų yra ir optimistinių žinių.
„Dar niekada istorijoje nematėme tokio didelio finansavimo iš vyriausybės ir privataus sektoriaus, siekiant padėti ūkininkams plėtoti tvarius ir apsaugančius žemdirbystės metodus“, – sakė Myersas.
