„L“ raidė įprastai rodoma kaip pralaimėjimo ženklas, bet sekmadienį Brazilijoje ji simbolizavo pirmąją Lulos da Silvos vardo raidę ir jo pergalę prezidento rinkimuose prieš pareigas einantį dešinįjį populistą Jairą Bolsonaro.
„Lula da Silva nebe autentiškas kairės atstovas, jis – gelbėtojas nuo dabartinės genocidinės, homofobiškos, rasistinės valdžios“, – sako Lulos da Silvos rėmėja Sandra.
Kova tarp fašisto ir komunisto – taip rinkimus būtų galima apibūdinti, jei pasitelktume kandidatų epitetus vienas kitam. Susiskaldymas visuomenėje – itin stiprus, kaip ir nerimas, kad Bolsonaro pralaimėjimo nepripažins, nes daug sykių kartojo, kad pralaimėjimas tiesiog neįmanomas, darė nepagrįstus teiginius, jog rezultatai bus klastojami.
„Pralaimėjęs prezidentas jau būtų man paskambinęs pripažinti pralaimėjimą, bet jis vis dar nepaskambino. Nežinau, ar jis paskambins, nežinau, ar pripažins rezultatus“, – kalbėjo išrinktasis Brazilijos prezidentas Lula da Silva.
Praėjus trims dienoms po rinkimų Brazilijoje, šalies viceprezidentas Hamiltonas Mourao pripažino prezidento Jairo Bolsonaro pralaimėjimą.
„Nėra prasmės aimanuoti. Žaidimą pralaimėjome. Nėra ko reikšti pretenzijas“, – sakė buvęs generolas trečiadienį paskelbtame interviu laikraščiui „O Globo“. Jis pridūrė nemanąs, kad per rinkimus buvo sukčiaujama.
Bolsonaro rėmėjų stovykloje – maldos ir ašaros. Dėl idėjinių panašumų „Brazilijos Trumpu“ vadinamas politikas vis dar nepakomentavo rinkimų baigties, bet bent jau šie jo gerbėjai su pralaimėjimu susitaiko.
„Su dideliu liūdesiu pripažįstu, kad mūsų prezidentas Bolsonaro pralaimėjo rinkimus, bet laimėjo daugelio brazilų širdis“, – sako Bolsonaro rėmėja Mariuza.
Tačiau taip mano ne visi. Sunkvežimių vairuotojai ir kiti protestuotojai antradienį antrą dieną blokavo greitkelius, palaikydami prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris vis dar nepripažįsta pralaimėjimo rinkimuose kairuoliui Luizui Inacio Lulai da Silvai. Šalies federalinė kelių policija (PRF) pranešė, kad bent 23 iš 27 Brazilijos valstijų yra daugiau kaip 250 visiškai arba iš dalies užblokuotų kelių.
Pirmadienio vakarą protestuotojai užblokavo kelius prie San Paulo Guarulhos oro uosto, ir dėl to buvo atšaukti keli skrydžiai, pranešė vietos žiniasklaida. Vėliau šie protestai buvo išsklaidyti. Svarbūs keliai kituose miestuose, pavyzdžiui, Rio de Žaneire, taip pat buvo užblokuoti.
Vis dėlto, pakartoti 2020-ųjų Donaldo Trumpo „pavogtų rinkimų“ spektaklį gali būti sudėtinga ir dėl pasaulio reakcijų – didžiosios Vakarų valstybės, taip pat Rusija ir Kinija jau pasveikino Lulą, kuris į prezidento postą sugrįš po 12-os metų pertraukos.
„Kinija nuoširdžiausiai sveikina poną Lulą da Silvą, išrinktą Brazilijos prezidentu, ir linki didžiausios sėkmės kuriant Brazilijos valstybę“, – sveikino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
„Rinkimai Brazilijoje turi vieną nugalėtoją ir daug laimėtojų. Didžiausias laimėtojas – Brazilijos demokratija, nes rinkimai buvo labai atkaklūs, skaidrūs ir sąžiningi“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Įspūdingas sugrįžimas“ – kairiojo populisto pergalę apibūdina pasaulio spauda. Prieš ketverius metus, per paskutinius rinkimus da Silva sėdėjo kalėjime dėl korupcijos skandalo, bet teismui nuosprendį atšaukus jis išėjo į laisvę, o dabar vėl taps šalies vadovu.
„Žmonių kančios turi baigtis. Nesąžininga, kad šiems nuoširdiems, šiltiems žmonėms, mėgstantiems muziką ir sambą, tenka tiek daug kentėti nuo fašistinės valdžios“, – teigia L. da Silva.
Daugiausia pasaulio vilčių – į da Silvos aplinkosaugos politiką. Jam valdant pirmąkart, smarkiai mažėjimo Amazonės miškų kirtimas, o štai į valdžią atėjus Bolsonaro, kirtimai vėl itin išaugo. Dešinysis prezidentas neslėpė, kad Amazonę matė ne kaip pasaulio plaučius, o kaip vertingus Brazilijos išteklius.
Iš kitos pusės, da Silvos pergalė neturėtų pakeisti neutralios Brazilijos pozicijos dėl karo Ukrainoje. Gegužę sakyta, kad dėl konflikto vienodai kalti ir Vladimiras Putinas, ir Volodymyras Zelenskis.
