Produktų etiketėse, reklamose bei žurnalų straipsniuose žadama „pašalinti visus senėjimo ženklus“. Apie senėjimo siaubus taip pat neretai pajuokaujama net gimtadienio atvirukuose. Ar visa tai yra tik nepiktybiškas paerzinimas, papokštavimas bei bandymas patarti?

Nebūtinai. Negatyvius senėjimo stereotipus tiriantys akademikai yra įsitikinę, kad tai nusistatymo prieš senėjimą (angl. ageism) ženklai.

Žinoma, retkarčiais užsiminti apie asmens seną amžių nėra neteisėta. Tačiau net ir nuolatinis nusistatymas prieš senėjimą nėra niekam įdomus. Tai tapo kasdienybe. Tačiau tai nebūtinai yra nežalinga. Mokslininkai aptiko keletą sąsajų tarp nusistatymo prieš senėjimą bei sveikatos problemų.

„Nebus jokio progreso jeigu visuomenė nesupras svarbiausių senėjimo aspektų. Žmonės nežino, kaip dėl to turėtų elgtis, todėl net nesupranta, jog vyksta diskriminacija. Jie net nežino, kaip apie tai pasiskųsti,“ – kalbėjo mokslininkė Margaret Gullete.

Susitvarkyti su diskriminacija dėl senėjimo reiškia tai, jog žmonės turės daug atidžiau klausytis žinučių, kurios jiems buvo kalamos visą jų gyvenimą.

Negatyvus įvaizdis

Šios žinutės yra sutinkamos pokštuose, įžeidimuose, komplimentuose bei atmestinose užuominose. Jas taip pat nuolatos galima išgirsti vos tik įsijungus televizorių (vieno tyrimo metu paaiškėjo, jog daugiau televizijos žiūrėję individai daug dažniau neigiamai pasisakė apie senėjimą). Šios žinutės platinamos socialiniuose tinkluose, kuriuose draudžiama rasinė, tautinė, religinė ir lytinė diskriminacija, tačiau ne senėjimo.

Su šiomis žinutėmis amerikiečiai susiduria nuo pat mažumos. Jiems įteigiama, jog senatvė reiškia nuobodulį, depresiją, liūdesį, vienišumą, ligas ir nusilpusį protą. Taip – kai kurie senyvo amžiaus žmonės kenčia nuo ligų ar vienatvės, tačiau tomis pačiomis problemomis gali pasiskųsti ir jauni žmonės.

Senėjimo aktyvistai teigia, jog vyresnio amžiaus asmenų funkcinių sugebėjimų, mąstysenos bei išvaizdos nuvertinimas, priveda prie to, jog senoliai tampa stigmatizuojami, ignoruojami, izoliuojami bei laikomi tais „kitais“. Tačiau, dėl visur mirgančių žinučių apie senėjimą, niekas net nesusimąsto, jog jų elgesys gali būti žalingas.

Visi diskriminuoja senėjimą

Nusistatymas prieš senėjimas yra neįprastas reiškinys dėl keleto dalykų. Visų pirmą jis yra ironiškas – tai neapykanta žmonių grupei, kurioje absoliučiai visi kada nors atsidurs. Psichologas Toddas D. Nelsonas tai vadina nusistatymu prieš „ateitį, kurios bijome“.

Iš tiesų, net ir patys senyvo amžiaus žmonės yra nusistatę prieš senėjimą, nes jie praleido visą savo gyvenimą besiklausydami tų pačių prieš senėjimą nuteiktų žinučių kaip ir visi kiti.

„Visi yra nusistatę prieš senėjimą, nes visi esame šališki,“ – aiškino Ashtonas Applewhite‘as.

Kasdienė senėjimo diskriminacija yra taip išplitusi, jog žmonės yra linkę naudoti žodžius „jaunas“ ir „senas“ apibūdindami teigiamus ir neigiamus dalygus.

„Kai kurie žmonės sako: mano mamai jau 94-eri, tačiau ji nėra sena. Galbūt ji yra tvirta, galbūt nuolatos užsiima seksu, galbūt ji yra apatinių modelis ar maratono bėgikė, tačiau ji yra sena,“ – teigė Applewhite‘as.

Mums visiems viskas gerai

Kova su senėjimo diskriminacija turėtų prasidėti nuo mūsų pačių. Nelsonas siūlo apie senėjimą galvoti kaip apie „augimo, mokymosi, tyrinėjimo ir nuotykių periodą“. Pagalvokite, kuo patys prisidedate prie senėjimo diskriminacijos kultūros. Galbūt jūs juokiatės iš senėjimą diskriminuojančių juokelių arba burbate apie to problematiškumą. Mažiausia, ką galite padaryti – neskleisti tokių pat idėjų patys.