Stresas ir nerimas yra dažni dabartinės kasdienybės elementai: susiduriame su liga, mirtimis, vienatve, izoliacija, darbo praradimu arba realia galimybe jį prarasti.

Nėra jokio stebuklingo būdo, kaip visus šiuos nemalonius jausmus „išgyvendinti“ iš savo kasdienybės, tačiau egzistuoja keli paprasti metodai, padedantys stresą ir nerimą sumažinti. Vienas iš jų – dienoraščio rašymas.

Kasdienis savo minčių ir jausmų fiksavimas, jų aprašymas padeda žmonėms suprasti, kokias neigiamas emocijas jie jaučia ir taip su jomis dorotis. Galiausiai – mokėjimas tiksliai įvardyti neigiamas emocijas, kurias jaučiame, turėtų sumažinti ir streso ar nerimo kiekį.

2005 m. Australijos mokslininkų publikuotas mokslinis straipsnis apibendrino daugelio kitų tyrimų, susijusių su rašymo poveikiu žmogaus psichologinei būsenai, rezultatus. Šių tyrėjų teigimu, dienoraščio rašymas nuolat susitelkiant į savo emocijas, jas analizuojant, turi panašų poveikį žmogaus psichologinei būsenai, kaip ir terapija.

Emocijų raiška raštu dienoraštyje žmonėms padėdavo šiek tiek sumažinti spaudimą, pagerinti imuninę sistemą, tiriamųjų gyvenimuose buvo užfiksuoti retesni apsilankymai pas gydytoją, geresnė savijauta, mažesni depresijos simptomai, pagerėjusi atmintis.

Dienoraščio rašymo poveikio priežastis gali būti susijusi su tuo, kad rašantieji apie savo neigiamas emocijas yra priversti į jas pažvelgti giliau, susidurti su jomis akis į akį ir taip lėtai, sąmoningai suprasti, kas jiems atsitiko.

Su įvairiomis socialinėmis grupėmis – pabėgėliais, imigrantais ar žmonėmis, patyrusiais kokių nors sudėtingų situacijų ir traumų – tyrimai parodė, kad jų psichologinę būseną pagerina įvairi emocijų raiška: pavyzdžiui, rašant dienoraštį ar piešiant. Taip pat buvo tiriami ir žmonės, studijuojantys slaugą: rašantieji dienoraščius lengviau dorojosi su nerimu dėl pacientų ir rūpinimosi jais.