Vos pasklidus žiniai apie naujo šeimos nario atėjimą, pažįstami ir nepažįstami žmonės tarsi didžiulė sniego lavina užgriūna patarimais. Klausykis klasikinės muzikos – užaugs protingas, žindyk kuo ilgiau – nesirgs, iškart planuokit antrą – dviem vaikams augti smagiau, neapsileisk – vyras išeis pas kitą, o tai jūs nekrikštysit?! Iš pirmo žvilgsnio nekalti komentarai, klausimai ar patarimai, anot vaikų ugdymo specialistės ir tėvystės ugdančiosios vadovės-koučerės Renatos Cikanaitės, mamas neretai nuveda į depresiją ir visišką pasimetimą.

Kaip atsilaikyti prieš visuomenės primetamas normas ir auginti vaikus pagal savo supratimą? Kaip pajausti, kas geriausiai tinka man ir mano šeimai? Ir galiausiai – kaip mandagiai nutildyti patarimų dalytojus?

8 iš 10 moterų yra pasijutusios bloga mama

Oficialūs skaičiai rodo, kad pogimdyvine depresija Lietuvoje serga vos 13.6 %. mamų. Tačiau diskusijos mamų terapijos grupėse byloja visai ką kita, deja, net 8 iš 10 moterų save vienu ar kitu mamystės periodu mato kaip blogą, neadekvačią mamą, kuri nesusitvarko su savo vaikais ir emocijomis.

Pasak ekspertės, didžiausią spaudimą ir nuomonės primetimą mamos jaučia būtent iš kitų mamų. Tėčiai retai išskiria pavienę mamą ir ją vertina pagal jos veiksmus. Tačiau mes, mamos, esame linkusios lygintis viena su kita ir teisti. Nebūtinai iš blogos valios. Kartais tik tam, kad pačios motinystėje pasijustume tvirčiau ir galėtume pasakyti:  „Ne aš viena nesusitvarkau.“

„Labai svarbu iš pradžių pasižiūrėti į save – ar aš taip pat nesu ta mama, kuri prisideda prie visuomenės spaudimo kitai mamai? Jei taip, tuomet naivu tikėtis, kad kažkas pasikeis mano pačios atžvilgiu, juk visuomenė esame mes visi. Antras žingsnis – būtina stiprinti save, atrasti laiko pauzei, sustojimui, sau. Ir tai labai svarbu daryti reguliariai, kitu atveju mes stipriai rizikuojame pamesti ir pamiršti save“, – patirtimi dalijasi ugdančioji vadovė.

Kaip atrasti savo tėvystės stilių?

Specialistės teigimu, kuo geriau pažįstame save, išsiaiškiname, ko norime, tuo lengviau susikurti individualų tėvystės stilių ir atsilaikyti prieš visuomenės spaudimą, kuri pasiruošusi pateikti atsakymus visais vaikų auginimo klausimais.

„Mes dažnai į tėvystę ateiname su dideliais lūkesčiais. Norime per vaikus kompensuoti tai, ko patys galbūt neturėjome. Pažadame sau, kad su mūsų vaikais nebus taip, kaip buvo mums patiems. Labai sunku turėti savo požiūrį, kai mes ateiname į tėvystę atsispirdami nuo to, kad štai taip nedarysiu. Pasakymas „taip nedarysiu“ nebūtinai parodo, kaip noriu daryti. O suradus, kaip noriu auginti vaikus, savęs perklausti – ar čia tikrai mano pačios noras, ar visuomenės ir aplinkos primestas siekis“, – teigia R. Cikanaitė.

Anot žinomos tėvystės ugdančiosios vadovės, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą – kas man yra tėvystė, kodėl norėjau būti mama arba tėtis? Mes turime susivokti, kodėl apsisprendėme priimti šią taurią ir kilnią tarnystę palydėti ir pabūti šalia augančio žmogaus. Tik žinodami, kodėl kažkada norėjome būti mama ir tėčiu, mes turėsime tvirtą pagrindą, į kurį galėsime atsiremti, kai bus sunku.

Namų darbai iki gimdymo

Posakis „vaikui užauginti reikia viso kaimo“ ne iš piršto laužtas. Ir jo prasmę mamos dažnai supranta tik jau pagimdžiusios. R. Cikanaitės teigimu, dar iki naujo šeimos nario atsiradimo šeima turėtų pasidaryti namų darbus.

„Lengviausia išsaugoti save, kai savęs taip ir nebūname pamiršę. Būsima mama, dar besilaukdama vaikelio, gali pasiplanuoti, kada bus tas laikas per dieną, kai pagalvosiu apie save, kada bus tos akimirkos, kurios bus skirtos tik man, kas bus tie žmonės, kurie man padės, kas bus tie žmonės, kurie mane išleis, kai man reikės atsitraukti ir pabūti vienai. Planavimas iš anksto yra puiki prevencinė strategija, kuri padeda nepamesti savęs motinystėje“, – pabrėžia ugdančioji vadovė.

Kalbėdama su įvairias krizes įveikusiomis mamomis, vaikų ugdymo specialistė teigia pastebėjusi, kad iš, atrodo, beviltiškų situacijų jas išgelbėjo galėjimas išsipasakoti artimam žmogui.

„Be galo svarbu turėti savo artimą aplinką, kuri sudaryta iš vieno, dviejų, trijų žmonių. Ne viena mama man prisipažino, kad yra galvojusi apie šokimą pro langą kartu su kūdikiu, kad yra mąsčiusi jį palikti vieną ir tiesiog išeiti, kad yra planavusi save žaloti. Labai svarbu turėti bent vieną žmogų, kuriam gali išsakyti savo juodžiausias mintis. Žmogų, kuris gali adekvačiai įvertinti situaciją, nenuteisti, neišvežti iš karto į psichiatrinę ligoninę, o tiesiog apkabinti, išklausyti, leisti išsiverkti ir apglėbti didžiausia įmanoma šiluma“, – įsitikinusi R. Cikanaitė.

Kaip nutildyti patarimų dalytojus?

Nepaisant to, kad aiškiai žinosite, kokie tėvai norite būti ir kaip norite auginti savo vaikus, visuomet atsiras tokių, kurie neprašyti primes savo nuomonę. Ypač artimiausiame šeimos rate – „o mano laikais jau nuo vienų metų sėdėjo ant puoduko“ arba „jūs nesugebate susitvarkyti su savo rėkiančiu vaiku, nes jį išlepinot“.

Anot vaikų ugdymo specialistės, tokiais atvejais svarbu suvokti, kad patarimus artimieji greičiausiai dalija iš meilės ir noro jums padėti.

„Dažniausiai seneliams būna baisu, kad tai, ką mes, naujoji karta, darome su vaikais, yra visiška nesąmonė ir kad nieko iš to neišeis. Ir jie iš baimės, kad jų anūkai susidurs su gyvenimu ir nudegs, dalija savo patarimus ir bando grūdinti. Sunku gyventi su nuolatine kritika, tačiau viduje turėtume žinoti, kad mes jiems rūpime. Pabandykime visiems patarimų dalytojams pasakyti – ačiū, kad rūpinatės, aš matau ir girdžiu, kad jums rūpi, bet šiuo metu man didžiausia pagalba būtų, jei galėtumėte paduoti stiklinę vandens arba pagaminti pietus, kol aš migdysiu mažylį. Stebėkite, kaip keisis situacija“, – sako R. Cikanaitė.

Mamos ir tėčiai, atsipalaiduokite!

Specialistų teigimu, priklausymas įvairioms savipalaikymo bendruomenėms yra ypač svarbu. Bendraminčių grupės suteikia bendrystę, neleidžia jaustis vienam ir vienišam ir kartu  tarsi patvirtina, kad viskas su manimi yra gerai ir kad ne man vienam kartais sunku auginti vaikus.

„Mamų grupės yra labai stipru. Vienintelis dalykas, į ką noriu atkreipti dėmesį, kad mes labai dažnai į tai žiūrime per dualistinę prizmę. Jei nueisime į bendruomenę, kuri yra už ilgą žindymą, tačiau suprasime, kad tai ne man, ieškosime kitos grupės, kurios narės sakys: „Žindyk tiek, kiek nori.“ Tikėtina, kad į pastarąją grupę rinksis mamos, kurios jau bus išėjusios į darbus. Tačiau jei jums karjera šiuo metu visiškai ne prioritetas, greičiausiai nepritapsite ir šioje bendruomenėje. Siūlyčiau ieškoti palaikymo grupių, kurios ne „už“ ar „prieš“ vieną ar kitą mamystės aspektą, o grupių, kurios paprasčiausiai siūlo bendrystę ir besąlyginį palaikymą, kad ir kokie būtų jūsų individualios šeimos sprendimai,“ – sako tėvystės ugdančioji vadovė.

Dar vienas praktinis patarimas, kuris, anot R. Cikanaitės, padeda susitvarkyti su išorės spaudimu bei išsaugoti emocinę sveikatą, tai turėjimas veiklos, kuri leidžia jums absoliučiai užsimiršti.

„Ieškokite tokių momentų, kai gebate visiškai atsiduoti akimirkai, kai nebeprisimenate, nei kuo jūs vardu, nei kiek jums metų, nei kiek turite vaikų. Kiekviena atrasime savo būdą. Vienoms tai bus pasivaikščiojimas miške, kitoms – knygos skaitymas, trečioms – mezgimas ar daržo ravėjimas. Visos tos akimirkos, kai nutyla protas, o veikia tik mūsų kūnas. Mes stipriname save iš vidaus ir daromės  atsparesnės bet kokiai visuomenės ar artimos aplinkos spaudimo formai“, – akcentuoja vaikų ugdymo specialistė.