Jeigu koronaviruso bangos nesumaišys kortų, jau spalio 11-ąją rinksime naujos sudėties Seimą. Lietuvių diasporai šie rinkimai bus istoriniai – pirmą kartą specialiai suformuotoje Pasaulio lietuvių apygardoje rinksime parlamentarą vien užsienyje gyvenančiųjų balsais. Nors dauguma išeivijos aktyvistų šia žinia džiaugiasi, vis dažniau pasigirsta skeptiškų balsų, peršančių mintį dėl išankstinės kapituliacijos.
Dažniausiai viešumoje girdimos abejonės: „Ką vienas Seimo narys gali pakeisti?“, „Kodėl tik vienas Seimo narys, nors mūsų užsienyje gyvena šimtai tūkstančių?“, o bene populiariausias nevilties argumentas – „Aktyviai balsavome referendume dėl pilietybės išsaugojimo, o gavome špygą. Viskas beprasmiška.“
Argumentas Nr. 1. Net ir vienas Seimo narys, jei yra aktyvus ir atsidavęs diasporos reikalams, gali labai daug. Parlamentaro mandatas suteikia platų spektrą teisių: jis gali balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys yra, posėdžiuose; rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime; rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus; kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus; kartu su kitais Seimo nariais gali teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Ir tai tik dalis Seimo nario mandato galių. Svarbu nepamiršti, kad balsuojant svarbiais klausimais neretai lemia vienas ar du balsai. Tokių precedentų Seimo praktikoje yra buvę ne vienas.
Argumentas Nr. 2. Svarbu prisiminti, kad Seimo rinkimuose užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ne tik rinks savo atstovą Seime vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje, bet ir galės balsuoti daugiamandatėje apygardoje, kurioje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių, remiantis partijų sąrašų reitingavimu.
Na, o kalbantiesiems apie šimtus tūkstančių ar net mistinį „milijoną ir daugiau“ užsienyje gyvenančių lietuvių noriu priminti, kad 2019 metais vykusiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 53 000 tautiečių visame pasaulyje.
Taip, tai buvo beprecedentė pilietiškumo apraiška, tačiau maždaug tiek pat balsavo Lenkijos piliečių vien Jungtinėje Karalystėje, kai vyko rinkimai į Lenkijos Seimą. Diagnozė negailestinga: jei norime būti girdimi, turime rodyti balsą ne vien tada, kai kovojama už pilietybės išsaugojimą diasporos lietuviams. Paburbėjimo feisbuke neužtenka. Reikia konkretaus veiksmo – dalyvauti rinkimuose balsuojant.
Argumentas Nr. 3, emocinis. Nevalia pasiduoti. Mes, lietuviai, esame užsispyrę ir galime kantriai siekti savo tikslo. Mūsų genai yra užgrūdinti sudėtingos istorijos. Mus šimtmečiais degino, žudė, trėmė, gniaužė, niekino, iš mūsų šaipėsi ir mus tildė.
Viską atlaikėme ypatingu užsispyrimu ir tikėjimu. Nepavyko pirmame referendume dėl pilietybės išsaugojimo įveikti olimpinės kartelės? Raitojamės rankoves ir sutelktai siekiame savo tikslo toliau. Gal ne šiandien, ne rytoj, bet diaspora iškovos jungtį su savo Valstybe, kurios labui dirbama kasdien. Mažais ir dideliais, neretai tyliais ir nebūtinai garsiai apdainuotais darbais.
Svarbiausia – nepasiduoti ir nuosekliai siekti tikslo. Pasyvi diaspora yra mūsų Valstybės priešų slapta svajonė. Nesuteikime jiems galimybės, nenuleiskime rankų. Atvirkščiai, kelkite rankas aukštyn – tik ne pasiduodami, o aktyviai balsuodami.
Vaidas Matulaitis
