Yra žinoma, kad depresija susijusi su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, tačiau nauji tyrimai rodo, kad žmonės, išgyvenantys depresiją, iš tikrųjų kitaip mato aplinkinį pasaulį, rašo „Science Alert“.
Tyrimą atlikę mokslininkai tikisi, kad geriau suprasdami, kaip vaizdinė informacija apdorojama depresija sergančių žmonių smegenyse, ateityje galėtume geriau pritaikyti gydymo metodus.
Tyrėjai norėjo išanalizuoti, kaip smegenų žievė, atsakinga už penkiais jutimo organais gaunamų pranešimų priėmimą, susitvarko su optine apgaule, todėl atliko eksperimentą su 111 žmonių, patyrusių gilią depresiją, ir 29 su šia liga nesusidūrusiais asmenimis.
Optinė apgaulė buvo sukuriama, uždedant vienodo ryškumo ir kontrasto kvadratėlius ant skirtingo fono ir tokiu būdu sukuriant iliuziją, kad skiriasi ne tik fonas, bet ir patys kvadratėliai.
„Nustebino tai, kad depresija sergantys pacientai vaizdų kontrastą suvokė kitaip nei nedepresuoti asmenys“, – sako Helsinkio universiteto psichologas Viljami Salmela.
Depresija sergančių žmonių smegenys buvo labiau linkusios reaguoti į kontrastines iliuzijos dalis, o kalbant apie detalių ryškumą, didesnių skirtumų tarp grupių nepastebėta.
Gali būti, kad depresija sergantiems žmonėms iš tinklainės į žievę sklinda silpnesnis kontrasto signalas, tačiau norint išsiaiškinti, kas tiksliai vyksta, reikės atlikti daugiau tyrimų – gali būti, kad pakinta informacija, kurią perduoda akys, arba tam įtakos turi tai, kaip ji apdorojama smegenyse, arba ir viena, ir kita.
„Kadangi kontrasto slopinimas priklauso nuo orientacijos ir nuo to, kaip informacija apdorojama smegenų žievėje, mūsų rezultatai rodo, kad depresija sergančių žmonių tinklainė vaizdą apdoroja normaliai, tačiau yra pakitusi smegenų žievės kontrasto normalizacija, – rašo mokslininkai savo straipsnyje. – Be to, panašiai sumažėjo kontrasto slopinimas ir pacientams, sergantiems vienpole depresija, bipoliniu sutrikimu ir ribiniu asmenybės sutrikimu.“
Visgi yra keletas tyrimo ribotumų: tai, ką tiriamieji matė, mokslininkai vertino pagal jų pačių apibūdinimus, o ne remdamiesi smegenų skenavimu. Be to, gali būti, kad įtakos vaizdinės medžiagos apdorojimo pokyčiams gali turėti ir sergančiųjų depresija vartojami vaistai.
Visgi panašūs rezultatai buvo užfiksuoti, tiriant šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu sergančius žmones, o tai rodo, kad išorinio pasaulio suvokimo skirtumai gali būti būdingi keliems psichologiniams sutrikimams.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Journal of Psychiatry and Neuroscience“.