Per metus iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą deportuota apie 100 žmonių, kurie ten nusikalto ir jau atliko bausmę. Tačiau aiškėja, kad kai jie grįžta į Lietuvą, niekas šių žmonių nepasitinka, nepasiūlo jokios pagalbos, nors kai bausmę atlikęs žmogus iš įkalinimo įstaigos į laisvę išeina Lietuvoje, savivaldybės jam iš karto bando visaip kaip padėti. Kriminologas Alfredas Kiškis sako, kad tokiems asmenims padėti ekonomiškai naudinga pačiai valstybei.
Vasario pradžioje Vilniuje nusileido lėktuvas. Jame buvo 12 Lietuvos piliečių, kuriuos deportavo JK. Per kiek daugiau nei metus tai šeštas toks skrydis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus oro uosto užkardos vadas Andrius Mangevičius patvirtina šį faktą ir teigia, kad deportuoti Lietuvos piliečiai buvo dėl padarytų įvairių nusikaltimų ir teisės pažeidimų Didžiojoje Britanijoje.
„Šie asmenys buvo padarę įvairių pažeidimų, pradedant vagystėmis ir baigiant, pavyzdžiui, girto asmens pasirodymu viešoje vietoje“, – sako A. Mangevičius. Paklaustas, ar yra sunkius nusikaltimus padariusiųjų, oro uosto užkardos vadas patikino tokios informacijos neturintis.
Šiuos 12 Lietuvos piliečių lydėjo net 47 britų pareigūnai. Pašnekovo teigimu, kiekviena šalis priima savo sprendimą, kiek lydinčiųjų pareigūnų siųsti. „Kiekvienos šalies pareigūnai vertina rizikas ir, atsižvelgdami į jas, skiria reikiamą pareigūnų skaičių saugiam skrydžiui vykdyti, – sako jis. – Jeigu britai mano, kad reikia 47 pareigūnų, tai tiek ir skiria.“
Paklaustas, kuri valstybė mokėjo už skrydį, A. Mangevičius sako, kad jo žiniomis mūsų šalis už šių asmenų atgabenimą į Lietuvą tikrai nemokėjo.
Tarp 12 asmenų vienas buvo ieškomas Lietuvos policijos. Sostinės oro uosto užkardos vadas patvirtina, kad vienas asmenų buvo perduotas policijos pareigūnams. „O kitus 11 paleidome, – patikina A. Mangevičius. – Pasienio tikrinimus atlikome, ir tie asmenys pateko į Vilniaus miestą.“
Pašnekovas taip pat patikino, kad VSAT nereikia informuoti savivaldybių, į kurias tokie asmenys grįžta.
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė sako jokios informacijos apie į Vilnių išėjusius ir bausmę JK atlikusius Lietuvos piliečius neturinti. Pasak jos, jokia valstybės institucija apie tokių asmenų grįžimą Vilniaus savivaldybės neinformavo. „Jeigu iš tikrųjų norime padėti tiems žmonėms ir užtikrinti saugumą mieste, tai būtų naudinga bendradarbiavimą užmegzti ir ta informacija dalytis“, – sako ji.
Paklausta kokios pagalbos galėtų tikėtis sugrįžusieji, N. Buinickienė sako, kad pirmiausia tokie asmenys turėtų kreiptis į socialinių išmokų skyrių. „Dėl piniginių reikalų pirmiausia tokie žmonės galėtų kreiptis į socialinių išmokų skyrių. Ten pateikti prašymą ir gauti vienkartinę 160 eurų išmoką. Taip pat tokie asmenys gali kreiptis į socialinės paramos centrą dėl kitų paslaugų suteikimo, kaip antai apgyvendinimo ir nemokamo maitinimo, – vardija pašnekovė. – Dėl visų šių paslaugų reiktų kreiptis į savivaldybę arba socialinės paramos centrą.“
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, buvęs kriminologijos asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas ir Mykolo Romerio universiteto docentas, kriminologas Alfredas Kiškis laikosi nuomonės, kad padėti tokiems žmonėms valstybei apsimoka, mat jei tokie asmenys grįžta prie nusikalstamos veiklos, išleidžiama valstybės suma yra žymiai didesnė.
„Jei mes, tarkim, tam tikro žmogaus nesužiūrėjome, nesirūpinome juo, jis atskrido ir kur nori nuėjo, ir paskui kažką jam padarius vėl jį baudžiame laisvės atėmimo bausme, tai vidutinis, pagal realiai atliktą laiką, bausmės atlikimas mums kainuoja 38 tūkst. eurų. Vidutiniškai bausmė Lietuvoje atliekama apie dvejus metus ir dešimt mėnesių. Taigi, padėti išėjusiesiems į laisvę ekonomiškai apsimoka“, – sako kriminologas A. Kiškis.
