Šveicarija vis labiau linksta sulaužyti šimtmečius gyvavusią savo valstybės neutralumo tradiciją, nes dėl proukrainietiškų nuotaikų visuomenėje ir tarp politikų vyriausybė spaudžiama nutraukti draudimą eksportuoti šveicariškus ginklus į karo zonas, rašo „Reuters“.
Šveicarijos ginklų pirkėjams teisiškai draudžiama juos reeksportuoti – šis apribojimas dabar kenkia prekybai, teigia kai kurie stambios šalies ginklų pramonės atstovai.
Tuo tarpu Šveicarijos kaimynių Europoje raginimai leisti tokius perdavimus Kyjivui skamba vis garsiau, nes Rusijos puolimas intensyvėja, o du parlamento saugumo komitetai rekomendavo atitinkamai sušvelninti taisykles.
Įstatymų leidėjų nuomonės šiuo klausimu skiriasi.
„Mes norime būti neutralūs, bet esame Vakarų pasaulio dalis“, – sakė centro dešiniosios FDP partijos lyderis Thierry Burkartas, kuris pateikė vyriausybei pasiūlymą leisti ginklų reeksportą į šalis, kurių demokratinės vertybės panašios į Šveicarijos.
Pagal neutralumo principą, kuris atsirado 1815 metais ir yra įtvirtintas 1907 metų sutartimi, Šveicarija nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiunčia ginklų kariaujančioms šalims. Ji taiko atskirą embargą ginklų pardavimui Ukrainai ir Rusijai.
Trečiosios šalys teoriškai gali kreiptis į Berną su prašymu reeksportuoti jų turimus šveicariškus ginklus, tačiau išduoti leidimą beveik visada atsisakoma.
„Neturėtume naudoti veto teisės, kad sustabdytume kitų šalių pagalbą Ukrainai. Taip elgdamiesi remiame Rusiją, o tai nėra neutrali pozicija, – agentūrai „Reuters“ sakė T. Burkartas. – Kitos šalys nori paremti Ukrainą ir padaryti ką nors dėl Europos saugumo ir stabilumo... Jos negali suprasti, kodėl Šveicarija turi sakyti „ne“.
Su tuo sutinka vis daugiau Šveicarijos rinkėjų. Sekmadienį paskelbta „Sotomo“ atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų pasisako už leidimą reeksportuoti ginklus į Ukrainą.
„Jei šį klausimą būtume uždavę prieš karą..., taip atsakę tikriausiai būtų mažiau nei 25 proc. [žmonių]. Kalbėti apie neutralumo atsisakymą praeityje buvo tabu“, – sakė vienas iš apklausų bendrovės „GFS-Bern“ direktorių Lukasas Golderis.
Burkartas teigia, kad gavo teigiamų signalų dėl įstatymo pakeitimo iš kitų partijų, esančių fragmentuotoje įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Kairiųjų pažiūrų socialdemokratai sako, kad pritaria pakeitimams, taip pat ir žalieji liberalai, nors žalieji ir toliau tam nepritaria.
Žaliųjų atstovė parlamente Marionna Schlatter sakė, kad leidimas tiekti ginklus Ukrainai kelia pavojų, jog bus panaikinti visi apribojimai, o tai nesuderinama su Šveicarijos neutralumu.
O dešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP), didžiausia žemųjų parlamento rūmų partija ir tradiciškai griežta neutralumo gynėja, dabar atrodo susiskaldžiusi.
„Leidimas tiekti ginklus į ginkluotame konflikte dalyvaujančią šalį... griauna taikos ir klestėjimo pagrindą mūsų šalyje“, – sakė SVP atstovas parlamente Davidas Zuberbueleris.
SVP narys Werneris Salzmannas, priklausantis aukštiesiems parlamento rūmams, su tuo nesutinka ir dienraštyje „Aargauer Zeitung“ išreiškė susirūpinimą dėl netiesioginės žalos Šveicarijos gynybos pramonei, kuri taip pat remia kampaniją už įstatymo pakeitimą.
Vyriausybės duomenimis, šis sektorius, kuriam priklauso tarptautinės bendrovės „Lockheed Martin“ ir „Rheinmetall“, 2021 metais užsienyje pardavė ginkluotės už 800 mln. Šveicarijos frankų (876 mln. JAV dolerių), o tai reiškia, kad Šveicarija patenka tarp 15 didžiausių eksportuotojų pasaulyje.
Stipri ginklų pramonė iki šiol žengė koja kojon su neutralumo tradicija, tačiau dabar šio dualumo pusiausvyrai kyla grėsmė, teigia pramonės asociacija „SwissMem“. Jos vadovas Stefanas Brupbacheris sakė: „Dabartinė situacija silpnina mūsų saugumo politiką, mažina mūsų užsienio politikos patikimumą ir kenkia mūsų įmonėms. Atėjo laikas keistis“.
