Turbūt daugelis esate skaitę ar girdėję citatą iš vienos įmonės vadovo ir tos pačios įmonės finansų vadovo pokalbio. Pastarasis klausia, kokia nauda investuoti į darbuotojų ugdymą, jeigu jie vis tiek anksčiau ar vėliau paliks organizaciją. Į tai įmonės vadovas atsako klausimu ‒ o kas bus, jeigu neinvestuosim ir jie pasiliks? Ši citata gana taikliai apibrėžia, jog išmintingi įmonių vadovai nuolat galvoja apie kompetencijas, kurių įmonei reikės ateityje. Tačiau žvelgiant darbuotojo akimis, ne viskas yra apie įmonės strategiją ‒ svarbu ir tai, kaip savo karjerą mato darbuotojas.
Įmonės ir organizacijos, planuodamos savo strategiją ir matydamos, kokia bus jų ateities veikla, savo darbuotojams gali pasiūlyti kelti kompetencijas įvairiais būdais. Bet tai, ką sugeba pasiimti darbuotojas, labai didele dalimi priklauso tik nuo jo paties. Pats paprasčiausias to pavyzdys ‒ užsienio kalbų kursai. Dažnai pačiam darbuotojui paliekama laisvė rinktis, ar jis pasinaudos šia galimybe ar ne, ir jei pasinaudos, kiek turės motyvacijos gilintis į užsienio kalbos leksiką ir gramatiką.
Šiuo atveju kalbame apie sąmoningumą formuojant savo karjeros kelią. Niekas iš mūsų negimė žinodamas, kuo bus ir ką veiks – tas pažinimas yra nuolatinis procesas. Tai savotiškos atsakomybės už savo karjerą prisiėmimas, kuo noriu būti ir ką noriu bei galiu daryti, iniciatyva mokytis naujų dalykų ir įgyti naujų kompetencijų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad darbuotojas turi žinoti, kaip jo karjera keisis kas penkeri metai. Grįžtant prie pavyzdžio su anglų kalba ‒ galbūt šiandien man jos nereikia darbe, tačiau jei pradėsiu jos mokytis, tai bus nauja patirtis ir ji gali man praversti po kelerių metų.
Kuo šiuo atveju gali prisidėti organizacija? Ji gali kurti aplinką, kuri būtų palanki tokiam eksperimentavimui. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šiais metais organizuoja taip vadinamą karjeros savaitę. Jos metu kviečiame darbuotojus pamąstyti apie savo karjerą ‒ sužinoti apie tai, kokių kompetencijų reikės ateities banke, susipažinti su skirtingais banko padaliniais ir jų veikla. Banke turime didelę funkcijų įvairovę ir gali būti, jog kai kuriems darbuotojams tai bus atradimo momentas. Galiausiai, jeigu darbuotojas nori keisti karjeros kryptį organizacijoje, tačiau neturi aiškios vizijos, tam siūlome karjeros konsultacijas.
Žvelgiant plačiau, ir karjeros savaitės, ir kitų panašių iniciatyvų tikslas – paskatinti žmones plėsti ir diversifikuoti savo kompetencijų portfelį. Šiandienos organizacijų praktika rodo, kad nebeužtenka būti labai geru vienos srities specialistu, nes tikėtina, kad dėl technologijų įtakos ji pasikeis iš esmės arba tos srities specialistų paprasčiausiai nebereikės. Todėl mokėti, galėti ir patirti daugiau visada yra naudinga, siekiant būti konkurencingu darbuotoju. Šią situaciją galima palyginti su investicijomis – jeigu viską investavai į vieną rinką, gali gauti didelės grąžos, tačiau gali patirti ir nuostolių.
Šiandienos organizacijų praktika rodo, kad nebeužtenka būti labai geru vienos srities specialistu, nes tikėtina, kad dėl technologijų įtakos ji pasikeis iš esmės arba tos srities specialistų paprasčiausiai nebereikės. Todėl mokėti, galėti ir patirti daugiau visada yra naudinga, siekiant būti konkurencingu darbuotoju.
Dar viena pastebima tendencija ‒ atsiranda vadinama „portfelinė karjera“. Savotiškai žaviuosi viena savo pažįstama, ji kurį laiką yra dirbusi spaudos dizainere. Tačiau šiuo metu ji dirba keliuose darbuose vienu metu: dalis maketavimo, dalis piešimo, dalis dar kažko. Ji sako, kad nėra sukurta dirbti vienoje darbo vietoje „nuo 8.00 iki 17.00 val.“. Ir ji yra puikus „portfelinės karjeros“ atstovės pavyzdys, kai darbinė veikla nėra dedikuojama tik vienai organizacijai ar tik vienai veiklos sričiai.
Įvairesnis kompetencijų portfelis ir atitinkamai įvairesnė profesinė veikla suteikia galimybę uždirbti ir didesnes pajamas. Tai gali pavykti, kai šalia įprastos veiklos žmonės savo pomėgius paverčia papildomu pajamų šaltiniu. Ši tendencija pastaruoju metu ypač išryškėjo tarp jaunų darbuotojų. Nors ir turėdami mėgstamą „dienos“ darbą, jie neretai papildoma veikla paverčia sporto, grožio ar kitą užsiėmimą.
Šie pavyzdžiai rodo, kad kompetencijų portfelio pildymu gali rūpintis ne tik organizacija, bet ir patys darbuotojai. Panaudodami naująsias savo kompetencijas jie geriausiai žino, kuria kryptimi gali judėti jų karjera. Kita vertus, net ir dirbant vienoje ir toje pačioje organizacijoje, verta pagalvoti apie galimybes įgyti naujų kompetencijų, kad būtų galima judėti iš vienos veiklos srities į kitą. Nes niekas kitas už jus nepagalvos geriau, nei žmogus, kuris pažįsta jus geriausiai – jūs pats ar pati.
Agnė Jonaitytė-Karalienė,
„Swedbank“ Karjeros centro vadovė
