Darbo partija nesiekė, kad jos programa atitiktų tikrovę, o tik prirašė bet ko, kad vėl pritrauktų rinkėjus, LRT radijui sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Jo teigimu, nepaisant tokių pastangų, geriausi šios partijos laikai jau praėjo.
Planuose – PVM mažinimas
Anot R. Valatkos, Darbo partija savo programoje iš karto ima dalyti pažadus. Apžvalgininkas priduria, kad ši partija išsiskiria tik tuo, jog nepuola kaltinti praeities: „Pavyzdžiui, socialdemokratai antroje pastraipoje sako – ankstesnis konservatorių ir liberalų valdymas buvo pražūtingas. „Darbiečiai“ to nesako, bet žada. Žada labai daug: penkeriems metams atleis nuo pelno mokesčio naujas gamybos ir paslaugų bei iki 10 darbuotojų turinčias įmones, skatins eksportą, kurs programą, per ketverius metus „prikurs“ investicijų, nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) nebus skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).“
Programoje minimi ir kiti pažadai: pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams sumažinti iki 5 proc., taikyti amnestiją visiems mokesčių nemokėtojams, kurie sumokės bent 10 proc. įsiskolintos sumos.
„Žadama net tokių keistų dalykų – sieks sudaryti „Sodros“ pensijų rezervą. „Sodros“ biudžeto deficitas neseniai beveik buvo priartėjęs prie metų biudžeto dydžio, dabar jis yra sumažėjęs, bet turi milžinišką deficitą. Sukursi rezervą, vadinasi, apie ekonomiką ničnieko neišmanai. Pinigais Lietuvoje nelijo, nelyja ir turbūt nelis“, – akcentuoja R. Valatka.
Žada kovoti su šešėline ekonomika
Darbo partijos programos negalima vienareikšmiškai įvertinti kaip labai geros ar blogos, savo ruožtu tvirtina ekonomistas Gitanas Nausėda. Jo pastebėjimu, partija pasižymi didesnėmis ambicijomis nei kitos. „Turbūt įkvėpta dalinės MMA didinimo sėkmės per pastaruosius ketverius metus, partija ir ateinančius ketverius metus ketina būti labai aktyvi MMA srityje, – svarsto ekonomistas. – Jie siūlo MMA padidinti iki 656 eurų, kas iš esmės yra 100 eurų daugiau, nei žada Lietuvos socialdemokratų partija, tačiau čia pat gana nesuvokiamai rašoma, kad MMA bus indeksuojama pagal darbo našumo lygį.“
Žadama net tokių keistų dalykų – sieks sudaryti „Sodros“ pensijų rezervą. „Sodros“ biudžeto deficitas neseniai beveik buvo priartėjęs prie metų biudžeto dydžio, dabar jis yra sumažėjęs, bet turi milžinišką deficitą. Sukursi rezervą, vadinasi, apie ekonomiką ničnieko neišmanai. Pinigais Lietuvoje nelijo, nelyja ir turbūt nelis.
G. Nausėda pabrėžia, kad darbo našumo lygis Lietuvoje pastaruoju metu ne tik neaugo, bet netgi mažėjo, todėl pažadai didinti MMA ir indeksuoti pagal darbo našumą nėra lengvai suderinami.
„Vadinasi, reikėtų orientuotis į kitus dydžius, tačiau darbo našumas yra mažiausias pagalbininkas, jeigu iš tikrųjų norima pakelti MMA. Vidutinis darbo užmokestis [...] kažkodėl tapo 1 110 eurų. Visada mėgstama pasitelkti tokius skaičius, kad visų galvotų – kodėl jie šitaip parašė? Tai ambicingas tikslas“, – sako G. Nausėda.
Jo aiškinimu, vidutinį darbo užmokestį mažiau lemia valdžios sprendimai, todėl jis labiau priklauso nuo bendros valstybės ekonomikos būklės. Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į teigiamą programos aspektą – partija nesiėmė žadėti, kad darbo santykiai nesikeis, bet atlyginimai didės.
Vis dėlto jis antrina R. Valatkai, kad partija nesikuklina žadėti didelių lengvatų. PVM lengvata žadama ir būtiniausiems maisto produktams, ir vaistams. Ekonomisto pastebėjimu, įvykdžius šį pažadą, tai galėtų atnešti daugiau žalos nei naudos.
„Tai tikrai kainuotų nemažus biudžeto pinigus. [...] Gali būti, kad po šių lengvatų pritaikymo viskas atsitiks taip, kaip atsitinka visada, – kainos nesumažės, tačiau valstybės biudžeto pajamos dėl to tikrai sumenks. Tada kyla klausimas – kaip bus su fiskaline drausme, biudžeto deficito mažinimo tikslais ir kitais dalykais?“ – klausia G. Nausėda.
Jo teigimu, Darbo partijos programoje galima rasti ir dar egzotiškesnių pasiūlymų – su šešėline ekonomika ketinama kovoti suteikiant GPM grąžinimo galimybę, jei pateikiami dokumentai, patvirtinantys nuomos ir odontologijos paslaugų išlaidas.
„Man nevisiškai aišku, ar šios sritys pasirinktos tik dėl to, kad šiuose sektoriuose ypač švilpauja vėjai ir vyrauja šešėlinė ekonomika? Negalėčiau pasakyti, kad stomatologijos sektorius labiausiai pasidavęs šešėliui. Galbūt Darbo partija žino geriau. Gal vis dėlto yra antra priežastis – manoma, kad šie sektoriai turėtų būti kažkaip ypatingai skatinami. Vėlgi norėtųsi šito paklausti pačių programos kūrėjų“, – vertina G. Nausėda.
LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“
Nuotraukoje: Rimvydas Valatka
