Gubernatorius Bruce’as Rauneris antradienį paskelbė apie planus suformuoti dvipartinę darbo grupę, su užduotimi perorganizuoti mokyklų finansavimo formulę. Be reikalo stengiasi. Ilinojui nereikalinga nauja taryba, darbo grupė ar simpoziumas, kad aiškintųsi, kaip valstija remia mokyklas. Tiesiog imkite ir rinkitės iš milžiniškos krūvos ankstesnių darbo grupių ataskaitų: 1996 metų Ikenberry ataskaitos, daugybės Patariamosios švietimo finansavimo tarybos ataskaitų, senatoriaus Andy Manaro dvipartinės darbo grupės ataskaitos ar bet kurio ankstesnio gubernatoriaus suformuotos „geriausių ekspertų“ grupės išvadų. Taip, visi iki šiol buvę gubernatoriai, pradedant Jimu Edgaru, yra paskyrę savas darbo grupes ar patarėjų tarybas, kad šios pateiktų savo rekomendacijas, kaip keisti švietimo finansavimą.
Nedomina vyriausybininkų darbai? Tuomet nupūskite dulkes nuo ataskaitų, parengtų „Advance Illinois“, „Stand for Children“, „Save our Schools“, „Metro Equalities Task Force “, „Chicago School Leadership Conference“ ar bet kurios kitos iš dešimčių per pastaruosius 20 metų įkurtų organizacijų, siekusių reformuoti mokyklų finansavimo sistemą, kuri per smarkiai priklauso nuo nekilnojamojo turto mokesčių.
Visi įmanomi šios srities tyrimai yra pasiekiami ranka – gubernatorius Rauneris ir kiti valstijos politikos lyderiai gali pradėti darbuotis prie naujo įstatymo jau šiandien. Vietoj to, jų emisarai ateinančius septynis mėnesius susitikinės susirinkimų kabinetuose, užsisakinės sumuštinius ir nieko naujo nepasieks.
Prieš 21 metus tuometinis gubernatorius Jimas Edgaras paskyrė buvusį Ilinojaus universiteto prezidentą Stanley Ikenberry vadovauti švietimo finansavimo darbo grupei ir pateikti savo rekomendacijas iki įstatymų leidėjų pavasario sesijos. Edgaras Ikenberry paskyrimą pavadino „ko gero, svarbiausiu uždaviniu, kurį iškėliau būdamas gubernatoriumi“.
Tuomet respublikonų kontroliuojamas Senatas numojo ranka į pačią svarbiausią Ikenberry ataskaitos rekomendaciją, kurioje buvo numatomas pajamų mokesčio pakėlimas mainais į nuosavybės mokesčio sumažinimą.
Buvęs gubernatorius George’as Ryanas paskyrė savo patarėjų grupę, kad būtų išspręsta, kaip sumažinti atotrūkį tarp to, ką gali išleisti turtingos ir neturtingos mokyklų apylinkės. Nieko neįvyko. Gubernatorius Rodas Blagojevichius suvienijo jėgas su tuometiniu senatoriumi Jamesu Meeksu, kad paskatintų pokyčius mokyklų finansavimo srityje ir pradėtų specialią mokyklų mainų programą vaikams, lankantiems prastas mokyklas. Nieko neįvyko. Gubernatorius Patas Quinnas ne kartą išvadino mokyklų finansavimo sistemą žlugusia ir amoralia dėl jos perdėtos priklausomybės nuo nuosavybės mokesčių. Nieko neįvyko.
Madigano mokykloms nereikalingi pokyčiai valstijos įstatymuose, kad jos gautų daugiau pinigų. Jos turi Madiganą. Praėjusiais metais, per patį biudžeto krizės įkarštį, valstija išrašė $35 milijonų čekį Madigano atstovaujamos apylinkės mokykloms ir kitiems jo asmeniškai globojamiems projektams.
Manaras, kuris su dvipartine darbo grupe dvejus metus dirbo prie finansavimo formulių reformos, šį pavasarį sugebėjo gauti savo įstatymo projektui Senato pritarimą. Tačiau įstatymo projektas buvo greitai sutraiškytas į miltus Atstovų rūmuose pirmininko Michaelo Madigano kumščiu, kuris ilgus dešimtmečius ignoravo šią problemą.
Kodėl? Gal dėl to, jog Madigano mokykloms nereikalingi pokyčiai valstijos įstatymuose, kad jos gautų daugiau pinigų. Jos turi Madiganą. Praėjusiais metais, per patį biudžeto krizės įkarštį, valstija išrašė $35 milijonų čekį Madigano atstovaujamos apylinkės mokykloms ir kitiems jo asmeniškai globojamiems projektams.
Rauneris sako, kad jo komisija – iki 30 žmonių, kurie išvadas turės pateikti iki vasario – apžvelgs kitų valstijų patirtį šioje srityje. Jis taip pat sako, jog jam taip pat būtų priimtina, jei būsimose jo komisijos rekomendacijose nebūtų siūlymo pinigus iš turtingesnių apylinkių pervesti skurdesnėms. Žinoma, tokio pobūdžio pasiūlymai visada sulaukia aršaus pasipriešinimo iš priemiesčių respublikonų.
Rauneris į gubernatoriaus postą pretendavo su ganėtinai radikalia švietimo platforma – išplėsti mokyklų pasirinkimą, sustiprinti čarterines mokyklas ir svarstyti galimybę pradėti valstijos stipendijų programą mokiniams iš prasčiausių mokyklų. Tačiau kol kas jis eina saugiu keliu. Daugiau iš jo negirdime kalbų apie mokyklų pasirinkimą, o tik dabartinės sistemos gerinimą. Žinoma, investuokime daugiau pinigų į neveikiančią sistemą. Taip lengviau.
Pats Rauneris sako, kad švietimui skirti tiek dėmesio, kiek norėtų, negali todėl, kad kaunasi su užsispyrusiais demokratų lyderiais bjaurioje kovoje dėl biudžeto. Visko vienu metu daryti jis negali, tad švietimui tenka keliauti į antrą planą. Sunku optimistiškai laukti dar vienos darbo grupės rezultatų. Toks jausmas, kad vėl nieko neįvyks.
