Gimė Šiauliuose
Būsimasis dailininkas, menotyrininkas ir žurnalistas Albertas Vaidila gimė 1944 metais Šiauliuose. Su šiuo miestu jį daug kas riša. Čia baigė vidurinę, čia pradėjo dirbti. Šiauliuose buvo jo pirmieji žingsniai megėjiškoje, vėliau ir profesionalioje žurnalistikoje. Nemažai metų dirbo Šiaulių miesto laikraščio kultūros skyriuje. Daugiausiai rašė filosofijos, kultūros, architektūros, profesinės ir liaudies dailės klausimais, recenzavo parodas, spektaklius, dalyvavo televizijos ir radijo laidose. Dirbo ir dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute, dėstė meno istoriją.
Su pranešimais apie dailės problemas dalyvavo mokslinėse konferencijose. Kai kurie pranešimai atspausdinti įvairiuose leidiniuose: tarptautinėje konferencijoje darytas pranešimas „Šiuolaikinės lietuvių liaudies tapybos raida ir problemos“ įtrauktas į knygą „Pabaltijo liaudies tapyba“ (Kaunas, „Šviesa“. 1990), pranešimų konferencijose pagrindu paruošti straipsniai skelbti „Kultūros baruose“, „Teatras“, „Literatūra ir menas“, vėliau „Lietuvos aide“, kitur.
Traukė dvi mūzos
Akivaizdu, kad nuo jaunystės jį traukė dvi mūzos: žurnalistikos ir meno. 1974 metais baigia Lietuvos valstybinį dailės institutą ir įgyja menotyrininko specialybę. Tačiau žinių troškimas jį vertė nuolat tobulėti. Todėl įstojo į Maskvos visuomeninių mokslų akademiją studijuoti filosofiją.
Nesitenkina tik darbu redakcijoje, ima į rankas skulptoriaus kaltus ir iš akmens iškala kelis paminklus, kurie dabar stovi Šiauliuose ir Kuršėnuose. Jis tapo aliejumi, kelis žinomų kultūros žmonių portretus mačiau asmeninėse kolekcijose. Dailininkui paklūsta ir grafikos menas. Kuria portretus, draugiškus šaržus, ekslibrisus. Pastarųjų nemažą pluoštą eksponavo pirmojoje Žurnalistų ekslibrisų parodoje, kuri sėkmingai apkeliavo ne vieną ekspozicijos salę Lietuvoje.
Jam artimas ir knygų iliustravimo menas: sėkmingai iliustravo keliolika knygų, tarp jų ir žurnalistų poezijos knygas „Šitas aidas toli girdis..." (2012), „Sušvieski, saule" (2014). Beje, ir pirmoje, ir antroje knygoje yra ir A. Vaidilos eilėraščių. Vadinasi, jį galima vadinti ir poetu.
Produktyvus menotyrininkas
Vaidila reiškiasi ir kaip aktyvus, produktyvus menotyrininkas. Dalijasi spaudoje savo mintimis apie dailininkus, pristato jų parodas, rašo įžanginius straipsnius įvairių parodų katalogams.
2008 m. parašė vadovėlį statybininko profesiją pasirinkusiam jaunimui „Statybos menas", jame pristatė pasaulio architektūros istoriją, daugelyje atvejų remdamasis ir Lietuvos architektūros, statybos meno pasiekimais.
Kai dirbau „Lietuvos aide", su malonumu ruošiau spaudai jo tęstinį straipsnių ciklą – filosofinius apmąstymus apie mito vietą mene, religijoje, politikoje. Šie apmąstymai verti ir atskiros knygos.
Paviliojo kompiuterinė grafika
Pastaraisiais metais A. Vaidila susidomėjo kompiuterine grafika. Gerai suprasdamas meno ir kibernetikos subtilybes, savo darbais drąsiai teigia, kad kompiuterinė pelė gali būti toks pat meno kūrimo įrankis kaip pieštukas, teptukas ar skulptoriaus kaltas.
Vaidila šia linkme dirba aktyviai, produktyviai ir kūrybingai, galima drąsiai teigti, jog tampa vienu iš kompiuterinės grafikos pradininkų Lietuvoje. Jau surengė savo darbų parodas Žurnalistų namuose, Seime, Vilniaus karininkų Ramovėje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus rotušėje, kitur.
„Stengdamasis neatsilikti nuo gyvenimo, tarškinu kompiuterio klavišais. Nė nepajutau, kaip jis mane „įsiurbė", o ypač šios gudragalvės technikos galimybės meninėje kūryboje, kurias priėmiau kaip laikmečio iššūkį. Pradėjau kurti kompiuterinės tapybos ir grafikos darbus. 2005 metais surengiau pirmąją šios kūrybos autorinę parodą Lietuvos kurčiųjų draugijoje. Jos tematika nemaža dalimi buvo susieta su specifiniu kurčiųjų gyvenimu, pagal išgales bandant atskleisti jų savitą pasaulėjautą bei vizualiai perteikti savo patirtį, nuojautas. Kompiuteris – šis naujas darbo įrankis, manęs nebepaleido", – sako A. Vaidila.
Ciklas „Žurnalistų portretai“
Kompiuterinėje grafikoje A. Vaidija daug nuveikė. Bet, mano galva, ryškiausias šia technika sukurtas jo ciklas „Žurnalistų portretai“. Jų jau sukurta per 100. A. Vaidila pirmasis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, surengęs autorines žurnalistų portretų parodas. Jo sukurti mūsų kolegų portretai buvo demonstruojami Žurnalistų namuose, Vilniaus Rotušėje. Nemažai buvo paskelbta almanache „Žurnalistika“, periodinėje spaudoje, internetinėse svetainėje, kitur, todėl jau galima daryti ir kai kurias išvadas. Manau, kad šiame cikle galima išskirti dvi stilistines kryptis. Vieną tiktų pavadinti dekoratyvine. Šios krypties darbuose visas portretuojamasis fonas padengtas stilizuota linijine ir spalvinių dėmių ornamentika. Taip sukuriamas judrus, mirgantis vaizdas, primenantis impresionistų darbus. Antra kryptis – pointistinė, nes vaizde dominuoja taškai. Pointistinė tapybos maniera būdinga vėlyvajam impresionizmui, kitaip sakant, postimpresionizmui. Ji artimesnė realistinei tapybai, nes skiriama daugiau dėmesio formai ir spalviniams santykiams. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju A. Vaidila išsaugo portretuojamojo panašumą, tik paryškina charakteringus bruožus, sukuriama ir atitinkanti sumanymą nuotaika. Turint galvoje tai, kad darbai atliekami modernia kompiuterine technika, A. Vaidilos kūrinius galima pavadinti šiuolaikišku ar moderniu impresionizmu.
Valstybės pripažintas meno kūrėjas
Vaidila yra aktyvus ir Lietuvos žurnalistų sąjungoje, į kurią įstojo 1978 metais: jis LŽS Tarybos, LŽS Senjorų klubo Tarybos narys.
2005 metais tapo valstybės pripažintu meno kūrėju. Šis garbingas statusas jam buvo suteiktas Lietuvos kultūros ministro įsakymu. 2017 metais A. Vaidilabuvo priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją. O visai neseniai buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
Albertai, širdingai sveikinu tave su gražia sukaktimi. Tegul tavyje niekada neužgęsta kūrybos ugnelė, tegul tave lydi sėkmė ir laimė!
Vytautas Žeimantas
