Donaldas Trumpas neigiamai reaguoja į tuos žmones, kurių jis bijo, kurie nesutinka su jo nuomone, ar kurių jis nesupranta. Jis nuolat rašo piktas žinutes savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje, kalba apie sienų statymus ir draudimus kitataučiams atvykti į Ameriką. Nors Trumpas prezidentu yra dar tik septynis mėnesius, jau yra daugybė požymių, kad jo antiimigracinė retorika ir politika gali padaryti ilgalaikę žalą Jungtinių Valstijų ekonomikai, susilpnindama technologijų proveržį, nuo kurio priklauso kiekvienas ekonomikos aspektas.
Užsienio darbuotojų poreikis
2011-aisiais, kai niekas dar nė sapnuose neregėjo Trumpo prezidento kėdėje, ataskaitą, kurią publikavo nevyriausybinė organizacija „Partnerystė už naują Amerikos ekonomiką“, paskelbė: „Dinamiška, laisva ir atvira Amerikos ekonomika jau daugiau nei du šimtmečius veikia kaip galingas magnetas, pritraukiantis ryškiausius ir kūrybingiausius pasaulio protus. Tai yra amerikietiška tradicija. Kiekvienoje kartoje milijonai talentingų žmonių iš viso pasaulio nepabijo surizikuoti palikti savo namus ir ieškoti geresnio gyvenimo mūsų žemėje. O Amerikos ekonomika gauna milžiniškos naudos dėl tų darbščių, inovatyvių individų indėlio.“
Ataskaita savo išvadas paremia tuo, kad net 40 proc. „Fortune 500“ sąrašo kompanijų įkūrė imigrantai arba imigrantų vaikai, įskaitant tokias žinomas įmones kaip „General Electric“, „Ford“, „Disney“, „AT&T“, „Boeing“, „McDonald's“, „Procter & Gamble“, „Google“, „Home Depot“ ar „UPS“.
Niekas nesiginčija, kad imigrantai ir jų palikuonys smarkiai prisidėjo prie visos Amerikos gerovės praeityje, bet kodėl JAV ir šiandien yra būtini darbuotojai iš užsienio? Ogi todėl, kad šalyje paprasčiausiai neužtenka kvalifikuotų vietinių darbuotojų, norint patenkinti pagrindinius šalies darbdavių poreikius.
Kone visi mūsų gyvenimo aspektai daugiau ar mažiau priklauso nuo programinės įrangos, technologijų ir infrastruktūros. Prekių ir paslaugų produkcija, jų transportavimas ir vartojimas sustotų akimirksniu, jeigu staiga šalyje išnyktų visi kompiuteriai. Mūsų maisto produktai, drabužiai, prekės, beveik kiekvienas žmogaus pagamintas daiktas, kurį kasdien matote, liečiate ar uostote, nebūtų sukurti be kompiuterių. Programinės ir techninės įrangos inžinieriai kuria programinius kodus ir prižiūri techniką, nuo kurios priklauso mūsų visų kasdienis gyvenimas. Amerikos ekonomika yra priklausoma nuo žmonių, užpildančių tokias darbo vietas, ir darosi vis aiškiau, kad profesionalų, kurie yra kvalifikuoti dirbti šiuos darbus, ima vis labiau trūkti.
2013 m. Baltieji rūmai paskelbė, kad „Darbo statistikos biuras prognozuoja, jog iki 2020 m. (kai baigsis Trumpo ketverių metų kadencija – red. past.) bus 1,4 mln. laisvų darbo vietų, susijusių su kompiuterių mokslais, o į tas darbo vietas pretenduoti galės tik 400 000 kompiuterių mokslus baigusių jaunuolių“. Nacionalinis švietimo centras taip pat skelbia, kad 2015-aisiais JAV kompiuterių mokslus baigė 59 581 studentas, o šio skaičiaus pakanka užpildyti vos 11 proc. visų laisvų darbo vietų šioje srityje, kurių iš viso skaičiuojama 530 472. Nors ne visos šios laisvos vietos yra skirtos tik ką mokslus baigusiems jaunuoliams, galima teigti, kad tokių yra tikrai daugiau nei 11 proc.
Atotrūkis tarp laisvų darbo vietų kompiuterių mokslų srityje ir studentų, baigusių šiuos mokslus JAV, iki šiol buvo užpildomas maždaug pusės milijono užsienio darbuotojų, turinčių specialias H-1B darbo vizas, rodo 2016 m. duomenys. Šių „darbščių, inovatyvių individų“ poreikis iš už JAV ribų šiandien yra dar didesnis nei kada nors anksčiau.
Reakcijos į antiimigracinę politiką
Prezidento Trumpo požiūris į imigraciją jau dabar turi neigiamos įtakos talentingų užsieniečių verbavimui. Kitataučiai darbuotojai rodo vis mažiau ir mažiau susidomėjimo amerikietiškomis darbo vietomis, palyginus su laikotarpiu prieš Trumpo išrinkimą JAV prezidentu. Amerikos kompanijos buvo priverstos sumažinti savo pastangas samdant užsienio darbuotojus, verslininkų tarpe padidėjus nerimui, jog jiems gali būti sudėtinga pasamdyti arba išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, jeigu prezidentas pasieks savo ir bus priimta nauji apribojantys antiimigracinės politikos įstatymai. Tai lemia, kad vis didesnis skaičius darbuotojų su H-1B darbo vizomis, dirbančių su kompiuterių mokslais susijusius darbus Jungtinėse Valstijose, ieško kitų galimybių įsidarbinti už šalies ribų, Trumpui perėmus Baltųjų rūmų vairą.
Tarptautinė darbo rinkos analizės firma „Hired“ praneša, kad tarp 2016 m. antrojo ir ketvirto ketvirčių buvo užfiksuotas didesnis nei 60 proc. nuosmukis tarp Amerikos kompanijų prašymų įdarbinti užsieniečius darbuotojus. Nuo to laiko šis jų susidomėjimas vėl šiek tiek atsigavo, tačiau prašymų įdarbinti darbuotojus iš užsienio per antrą 2017 m. ketvirtį vis dar gauta 37 proc. mažiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Amerikos kompanijos nesiryžta samdyti kvalifikuotų užsieniečių dėl priešiško ir neaiškaus darbo teisės klimato, kurį sukūrė Trumpo administracija.
Lygiai taip pat ir pačių užsieniečių, kurie gali pretenduoti į H-1B darbo vizas, susidomėjimas amerikietiškomis darbo vietomis smarkiai sumažėjo po to, kai JAV prezidentu tapo prieš imigraciją nusiteikęs Trumpas. Duomenys iš „Indeed“, kitos tarptautinės darbo rinkos analizės kompanijos, rodo, jog susidomėjimas darbo vietomis Jungtinėse Valstijose užsieniečių tarpe augo 600 proc. per laikotarpį nuo 2014 m. liepos iki 2017 m. sausio, tačiau po to, kai Trumpas sausį pradėjo eiti prezidento pareigas, tas susidomėjimas nukrito beveik 30 proc. ir tolygiai krenta toliau.
„Indeed“ teigimu, H-1B darbo vizos reikalaujančių darbo vietų patrauklumas kulminaciją kiekvienais metais paprastai pasiekia vasarį, tuomet krenta iki balandžio, o po to ir vėl staigiai pakyla. Baltuosiuose rūmuose atsiradus naujai administracijai, šis susidomėjimas ėmė kristi jau pradedant nuo sausio, toliau krito iki pat gegužės, ir išliko itin žemas visą liepą.
Daugiau nei 70 proc. H-1B darbo vizų, išduotų per praėjusį dešimtmetį, teko darbuotojams iš Indijos, o didžiausia dalis tų darbo vietų buvo kompiuterių mokslų ir IT srityse. Galimybių dirbti Jungtinėse Valstijose paieškos Indijoje 2017 m. liepą buvo 31 proc. mažesnės nei 2016 m. liepą, o prašymų gauti H-1B darbo vizą skaičius 2017-aisiais sumažėjo pirmą kartą nuo 2009-ųjų, atskleidžia JAV pilietybės ir imigracijos tarnybos duomenys. Ir šios tendencijos pastebimos ne tik Indijoje – prašymų išduoti JAV darbo vizas skaičius tarp 20 pagrindinių tai darančių šalių 2017-aisiais siekė mažiau nei pusę 2007 m. skaičius, bei buvo mažesnis nei kiekvienais metais nuo 2007-ųjų.
Be to, ne tik mažiau indų ieškojo darbo Jungtinėse Valstijose nuo to laiko, kai Trumpas tapo prezidentu, bet ir daugiau indų, šiuo metu dirbančių kompiuterių mokslų ir IT sektoriuose JAV, teigė svarstantys galimybę išvykti. Darbo rinkos analizės kompanijų duomenimis, maždaug 600 indų, dirbančių JAV, ieškojo naujo darbo gimtinėje 2016 m. gruodį, o 2017 m. kovą jų buvo jau maždaug 7 000.
Vertinant atskirai, nė viena iš šių tendencijų nekelia pavojaus, tačiau sujungus jas į viena, aiškėja naujas vaizdas: itin kvalifikuoti užsienio darbuotojai, kurie užpildo darbo vietas, būtinas visai Amerikos ekonomikai, praranda susidomėjimą amerikietiškais darbas ir nori įsidarbinti svetur. Tai jau yra pakankama priežastis nerimauti.
Ką visa tai reiškia ateičiai?
Dabartinės tendencijos rodo užsieniečių susidomėjimo darbo galimybėmis JAV kritimą ir JAV kompanijų neužtikrintumą samdant tokius darbuotojus po to, kai Trumpas buvo išrinktas prezidentu. Tačiau negalima iškart tvirtinti, kad tai būtinai sukels problemų Jungtinių Valstijų ekonomikai – septyni mėnesiai prezidentavimo nėra pakankamai ilgas laiko tarpas, ir šios tendencijos dar gali keistis.
Vis dėlto, tuo atveju, jeigu taip nenutiktų, JAV ekonomika praktiškai neabejotinai nukentės. Jeigu JAV darbdaviai ir toliau nesiryš samdyti užsieniečių, kvalifikuoti darbuotojai ir toliau nerodys susidomėjimo amerikietiškomis darbo vietomis, o JAV jau dirbantys užsieniečiai toliau ieškos pasiūlymų svetur, gyvybiškai būtinos darbo vietos Amerikoje arba išliks neužpildytos, arba bus užpildytos mažiau kvalifikuotų arba visai nekvalifikuotų darbuotojų. Tai ne tik sukeltų problemų technologijų sektoriui, bet ir neigiamai atsilieptų visai JAV ekonomikai, kadangi kiekviena jos dalis yra priklausoma nuo kompiuterių.
Ekonomistai jau dabar vis garsiau kalba apie tai, kad vakuumą darbo rinkoje pradės užpildyti kitos šalys. Tokios valstybės kaip Kanada, Prancūzija ar Meksika suskubo pasinaudoti Trumpo daromomis ekonominėmis klaidomis ir siekia prisivilioti talentingus darbuotojus pas save. Kuo labiau spyriosis JAV administracija, tuo sudėtingiau bus tuos žmones susigrąžinti, kai to tikrai reikės.
Liūdna, tačiau atrodo, kad prezidentas menkai supranta pasaulį, kuris egzistuoja toli už jo dangoraižio, golfo aikštynų ir mėgstamiausių kabelinės televizijos laidų. Deja, panašu, jog „pirmiausia Amerika“ Trumpo pasaulyje gali pavirsti „pirma nuo galo Amerika“ realiame pasaulyje.
