Beveik du trečdaliai Čikagos gyventojų, planuojančių balsuoti šio mėnesio savivaldos rinkimuose, nesijaučia asmeniškai apsaugoti nuo nusikaltimų. Ir maždaug tiek pat mano, kad santykiai tarp policininkų ir bendruomenės nėra geri.
Tai yra dalis svarbių įžvalgų, kurias atskleidė naujausia Chicago Sun-Times, WBEZ, Telemundo Chicago ir NBC5 užsakyta apklausa. Apklausa taip pat atskleidė, kad beveik pusė visų rinkėjų siekia kandidato, galinčio geriausiai susidoroti su smurto endemija mieste.
Kai buvo paprašyti reitinguoti svarbiausius klausimus, lemiančius jų sprendimą renkantis merus, 44 % respondentų teigė, kad svarbiausi yra nusikalstamumas ir visuomenės saugumas, o toliau – baudžiamojo teisingumo reforma – 13 %, o ekonomika ir darbo vietos – 12 %. Toliau sąraše rikiavosi švietimas ir imigracija – po 6 %, miesto mokesčiai ir biudžetas – 5 %, būstai ir benamystė – 4 %, viešojo sektoriaus korupcija – 3 %, o narkotikai ir transportas – 2 %. Vos 1 % apklaustųjų nurodė sveikatos sistemą kaip labiausiai jiems rūpintį klausimą.
Nusikalstamumo problema buvo vienodai svarbi tiek vyrams tiek moterims: pagrindine problema tai nurodė 47 % vyrų ir 42 % moterų. Didesnis nuomonių skirtumas šiuo klausimu išryškėjo skirtingose rasinėse grupėse: tai buvo svarbiausias klausimas 61 % baltaodžių rinkėjų, 30 % juodaodžių ir 37 % ispanakalbių.
Nors ginkluotas smurtas šiemet sumažėjo palyginti su praėjusiais metais, per 2022 m. Čikagoje buvo įvykdytos 697 žmogžudystės, o 2021 metai buvo smurtingiausi per ketvirtį amžiaus. Tačiau žvelgiant plačiau, duomenys rodo, kad miestas šiek tiek viršija vidutinį žmogžudysčių skaičių vienam asmeniui per pastaruosius šešis dešimtmečius.
Čikagiečiams nerimą kelia ne tik ginkluotas smurtas, bet ir kiti nusikaltimai, įskaitant vagystes, apiplėšimus ir automobilių vagystes, nusikalstamumui toliau plintant į miesto dalis, kurioms aukštas nusikalstamumas nėra įprastas.
Net 63 % apklaustųjų sakė nesijaučiantys saugūs savo mieste: 84 % afroamerikiečių, 56 % ispanakalbių ir 49 % baltaodžių gyventojų.
O kaip išspręsti nusikalstamumo problemą mieste? Dauguma apklaustųjų pasirinko darbo apmokymus ir ekonominių galimybių didinimą kaip efektyviausias priemones, net efektyvesnes už policijos pareigūnų skaičiaus didinimą.
Nusikalstamumo problema
Dauguma iš devynių kandidatų į mero postą reaguoja į rinkėjų susirūpinimą ir savo politinėse kampanijose daug laiko skiria nusikalstamumo mažinimo klausimui, kuris tapo pagrindine tema beveik visuose kandidatų forumuose ir debatuose. Labiausiai šiame būryje išsiskiria verslininkas Willie Wilsonas ir buvęs Čikagos valstybinių mokyklų vadovas Paulas Vallasas, žadantys itin griežtą požiūrį į nusikalstamumą.
Tai patvirtina vienas iš respondentų, 51-erių vilkiko vairuotojas Davidas, kuris pasakojo tapęs bandymo pavogti jo automobilį auka savo gyvenamajame rajone, pietinėse miesto dalyje.
„Nusikalstamumo situacija yra siaubinga. Reikia kažko imtis. Jei nesijauti saugus išeiti iš namų ir eiti į darbą, tai tikrai rimta problema“, – kalbėjo vyras, patikinęs, kad jam priimtiniausiu kandidatu atrodo Vallasas.
Kitas respondentas, psichiatrijos dėstytojas adjunktas iš Ilinojaus universiteto Graziano Pinna sakė nebalsuosiantis už dabartinę merę Lori Lightfoot. Pasak jo, nusikalstamumas mieste yra nekontroliuojamas ir kelia visą streso sukeltų psichikos sveikatos problemų.
„Mano nuomone, šiuo metu mes einame neteisinga kryptimi, miesto valdžia nesugeba užtikrinti mūsų saugumo, – sakė jis, pridurdamas, kad praėjusį gruodį buvo pavogtas jo automobilis. – Kartais mes per daug išgyvenam dėl pavojaus keliaujant kitur, kai iš tiesų pavojingiausia yra mūsų pačių namuose.“
Trečiadienį WBEZ ir „Sun-Times“ pranešė, kad apklausa rodo, jog Lightfoot perrinkimas yra abejotinas. Rezultatai rodo, kad kol kas pirmauja kongresmenas Jesusas „Chuy“ su 20 % respondentų palaikymu, toliau seka Vallasas su 18 % ir Lightfoot su 17 %. Apklausa taip pat parodė, kad Lightfoot tikimybė laimėti prieš Garcia ar Vallasą antrajame rinkimų rate yra menka.
Darbas vietoj kalėjimo
Čikagos rinkėjai nesutarė, kaip sumažinti nusikalstamumą, tačiau dažniausias jų atsakymas buvo darbo vietos.
Čikagos gyventoja Stephanie Hunter, universiteto biudžeto vadybininkė, sakė, kad balsuos už Kuko apygardos įgaliotinį Brandoną Johnsoną, nes tiki, kad jis išspręs kai kurias pagrindines smurto priežastis, pavyzdžiui, galimybių stoką gyventojams.
„Jei norime iš tikrųjų sumažinti nusikalstamumą, turime padidinti ekonomines galimybes ir ypač rajonuose, kuriems to labiausiai reikia, – sakė Hunter. – Jokia policijos veikla pasaulyje nesustabdo nusikalstamumo, o tik gaudo nusikaltėlius. Ir tai, statistika rodo, kad net ir tai jiems nelabai sekasi.“
Paklausti, kas geriausiai mažina nusikalstamumą, 36 % pasirinko darbo galimybes ir ekonomines perspektyvas, 26 % – policijos pajėgų gausinimą, 22 % – geresnius psichikos sveikatos resursus, o dar 10 % – didesnį bendruomenės įtraukimą į tvarkos priežiūrą.
„Institute for Nonviolence Chicago“ vadovo Teny Grosso teigimu, tai, kad čikagiečiai rinkosi darbo galimybes kaip sprendimą kovoje su nusikalstamumu yra teigiamas požymis.
„Tai reiškia, kad kitos miesto vietos klauso ir girdi, ko prašo patys neturtingiausi, juodaodžių ir rudaodžių apgyvendinti rajonai, – sako jis. – Tai suteikia optimizmo ir demonstruoja čikagiečių solidarumą.“
Nusikalstamumas per rasinę prizmę
Dauguma nuomonių apie nusikalstamumą išsiskyrė priklausomai nuo respondentų rasės. Apskritai, 65 % respondentų sakė, kad vietos policijos ir bendruomenės santykiai yra neigiami. Nepaisant tokio aukšto bendro skaičiaus, taip manančių afroamerikiečių skaičius yra gerokai aukštesnis ir siekia 85 % – tai reiškia, kad daugiau nei 4 iš 5 apklaustųjų mano, jog santykiai su policija yra neigiami. Taip pat mąsto 63 % ispanakalbių ir 49 % baltaodžių.
Juodaodžių ir baltaodžių rinkėjų nuomonės taip pat labai skyrėsi ir dėl nusikalstamumo mažinimo bei baudžiamojo teisingumo sistemos sutvarkymo.
31 % juodaodžių rinkėjų baudžiamosios teisenos reformą nurodė kaip svarbiausią klausimą, o 30 % buvo labiau susirūpinę nusikalstamumu ir visuomenės saugumu. Tarp baltųjų rinkėjų baudžiamosios justicijos reforma atsidūrė sąrašo apačioje – ji aktuali buvo vos 4 %. Jų sąrašo viršuje buvo nusikalstamumas ir visuomenės saugumas, kurį pasirinko 61 % baltaodžių respondentų.
Paklausti, kuris iš šių dviejų dalykų yra svarbesnis, 58 % visų rinkėjų sakė, kad nusikalstamumo mažinimas turėtų būti didesnis prioritetas už kriminalinio teisingumo sistemos reformą, o 37 % čikagiečių manė priešingai. Nuomonės tarp juodaodžių respondentų išsiskyrė mažiau – atitinkamai 53 % ir 46 %.
Monstras, kuris niekaip nemažėja
Kai kurie rinkėjai laikosi nuomonės, kad teisingumo sistemos reforma sumažintų nusikalstamumą. Ralphas Dunbaras yra išėjęs į pensiją ūkvedys, kuris dabar savanoriauja kovos su recidyvu grupėje. Jo teigimu, baudžiamojo teisingumo sistemos reforma, įskaitant daugiau išteklių iš kalėjimo grįžtantiems ir visuomenėje iš naujo pritapti siekiantiems žmonėms, turėtų domino efektą ir sumažintų nusikalstamumą.
„Kriminalinio teisingumo sistema yra monstras, kuris niekaip nemažėja, tik toliau auga. Šis monstras maitinasi žmonėmis. Ir ne tik žmonėmis, o taip pat jų šeimomis, artimaisiais, jų bendruomenėmis“, – kalbėjo Dunbaras.
Dunbaras nėra Lightfoot gerbėjas, tačiau planuoja savo balsą atiduoti už ją, sakydamas, kad ji yra mažesnė iš kelių blogybių. Jis nemano, kad ji įgyvendino visus savo pažadus, bet jis verčiau nerizikuos su jokiu kitu kandidatu, iš kurio nežinia, ko galima tikėtis.
67 % procentai apklaustųjų sakė nepritariantys tam, kaip kriminalinio teisingumo sistema Čikagoje tvarkosi su suimtaisiais už tam tikrus smurtinius nusikaltimus, įskaitant automobilių nuvarymus, ginkluotus apiplėšimus ir įsilaužimus į namus.
Lightfoot ne kartą dėl nusikalstamumo lygio mieste kaltino vyriausiąjį Kuko apygardos teisėją Timą Evansą ir valstijos prokurorę Kim Foxx, tikindama – bet nepateikdama jokių reikšmingesnių įrodymų – kad smurtinius nusikaltimus dažniausiai vykdo pakartotiniai nusikaltėliai, paleisti už užstatą.
Tačiau 74-erių Stephanie Coleman patinka, kad Lightfoot stoja akistaton su šia problema.
„Kaip suprantu, daugybė nusikaltimus darančių žmonių tai darę yra ir anksčiau, tačiau gavę tik pagrūmojimą pirštu ar apykoję ir paleidžiami. Jie ir toliau gyvena nusikalstamą gyvenimą. Nesuprantu, kodėl jie nėra už grotų?“
