Jei ekonomika smuks žemyn, Čikagos biudžeto trūkumas iki 2026-ųjų gali išaugti iki $1.9 milijardo, tačiau net ir pačiu geriausiu atveju, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų būtų $789 milijonai.

Mero Brandono trejų biudžeto prognozės nė iš tolo neprimena optimistinio paveikslo, kurį mums piešė kadenciją baigianti merė Lori Lightfoot. Kaip antradienį „Sun-Times“ atskleidė aukšto rango Miesto tarybos narys, Lightfoot prognozuotas kitų metų $85 milijonų trūkumas (iki 2024-ųjų balandžio vidurio) jau išaugo iki $538 milijonų.

Tarp pagrindinių tai nulėmusių faktorių yra:

• $200 milijonų skirta augančiai migrantų krizei Čikagoje suvaldyti.
• $90 milijonų trūkumą nulėmė mero Johnsono sprendimas atsikratyti Lightfoot įvesto automatinio nekilnojamojo turto mokesčių augimo, susieto su infliacija.
• Dar $45 milijonai atsirado dėl mero Johnsono sprendimo neperduoti Čikagos valstybinių mokyklų sistemai prievolės mokėti metinių įmokų į kitų (ne mokytojų) mokyklų darbuotojų pensijų fondą. Šiuo metu šie darbuotojai savo pensijas gauna iš Savivaldybės darbuotojų pensijų fondo. Du ankstesni merai, Lightfoot ir Rahmas Emanuelis ėmėsi perkėlinėti išlaidas apsaugai, sanitarijai ir pensijoms iš miesto biudžeto CPS biudžetui. Šį žingsnį nepriklausomi finansų specialistai rekomendavo  suspėti iki tol, kol bus įtvirtinta renkama mokyklų taryba, kuri perims iš Čikagos mero visą mokyklų sistemos kontrolę.  
• $152 milijonai federalinės paramos, kurie negali būti panaudojami „pajamų pakeitimui“ 2024-aisiais, kaip planavo Lightfoot. Buvusi merė rezervavo pinigus tam tikslui, tačiau Johnsono komanda padarė išvadą, kad to negalima padaryti, nes Čikaga „jau atgavo pajamas“ per atsigaunančią ekonomiką.
• Didžioji dalis likusių $251 milijono trūkumo yra susiję su išlaidomis personalui, įskaitant anksčiau išsiderėtus didesnius atlyginimus policijos pareigūnams ir ugniagesiams, o taip pat naujus penkerių metų kontraktus, numatančius kad su viešuoju sektoriumi dirbančių 7000 prekybininkų atlyginimai atitiktų jų kolegų privačiame sektoriuje atlyginimus.

Tiek peržiūrėtoje prognozėje, tiek prie jos pridėtame pranešime spaudai pažymima, kad „Federalinio rezervo banko palūkanų normos didinimas, siekiant kovoti su infliacija“ paveikė vietos ekonomiką ir „neigiamai paveikė pajamas“.

„Numatomos biudžeto spragos atskleidžia realų mūsų miesto finansinės situacijos vaizdą, kuris reikalauja kruopštaus apsvarstymo ir strateginių veiksmų, – pranešime spaudai yra cituojamas meras Johnsonas. – Per ateinančias savaites aš atsakingai ir racionaliai gilinsiuosi į mums kylančius iššūkius ir ieškosiu sprendimų, kurie nepakenktų dirbantiems žmonėms, viešajam saugumui, aplinkai, jaunimui ir psichikos sveikatos sektoriui.“

Dar praeitą savaitę Johnsonas sakė neatmetantis galimybės, jog teks apkarpyti biudžetą ar didinti mokesčius, kad pavyktų pakankamai finansuoti sparčiai augančią pabėgėlių krizę Čikagoje. Jo pasiūlytas „žiemai pritaikytų stovyklų“ sprendimas, kur jis nori perkelti daugiau nei 2000 migrantų, šiuo metu miegančių ant grindų policijos nuovadose ir O’Hare bei Midway oro uostuose. Kiekvienas palapinių miestelis, galintis sutalpinti iki 1000 migrantų, miestui kainuotų 5 milijonus per mėnesį.

Meras tepasakė tiek, kad iš Čikagos mokesčių mokėtojų reikės „pasiaukojimo“, antraip miestas gali panirti į galimai smurtinį „chaosą“.

„Čikaga yra atsparus miestas, turintis turtingą istoriją ir susidūręs su daugybe iššūkių. Iš šio laikotarpio išeisime stipresni ir vieningesni, tęsdami savo kelionę link investicijų į žmones ir geresnę, stipresnę, saugesnę Čikagą“, – cituojamas meras.