Karybos patirties turintys ekspertai neslepia, kad Rusijos kariuomenės veiksmai, paviešinti jai atsitraukus iš Kyjivo, negali būti paaiškinami. Jų teigimu, tai yra ir sisteminių problemų Rusijos visuomenėje pasekmė.
Karo nusikaltimai – demoralizuotos kariuomenės elgesys
„Tai nieko bendra su mąstymu neturintys veiksmai. Tai kažkas psichopatiško, šizofreniško, tai nesuvokiamo elgesio padarinys“, – sako karybos ekspertas ir atsargos majoras Darius Antanaitis, pokalbio metu ne kartą pabrėžęs, kad Rusijos kariuomenės veiksmų norma vadinti negalima.
Jo vertinimu, Rusijos kariai galėjo imtis civilių gyventojų žudymo dėl nesėkmės okupuojant Ukrainą.
„Kariuomenė, šiuo atveju žmonių gauja, taip elgiasi, kai yra labai smarkiai demoralizuota, neturi centralizuoto vadovavimo, nepasitiki savo vadais, veikia chaotiškai, kaip grupuotė, kuri stichiškai susiformavo. Ji mato ne užduotį, o galimybę išreikšti savo sadistinius poreikius“, – sakė D. Antanaitis.
Pasak atsargos majoro, kovinių veiksmų metu kariai visuomet susiduria su itin stipriomis emocijomis: neapykanta, baime, nusivylimu. Tačiau šiuos jausmus jie mokomi atpažinti, kontroliuoti, suprasti, kad jie atlieka karinę užduotį ir kitų veiksmų imtis negali. Elgesys Bučoje, pasak D. Antanaičio, rodo sistemines Rusijos kariuomenės problemas.
„Lietuvos kariuomenėje, NATO kariuomenėse yra drausmė ir disciplina. <...> Yra ir teisiniai dalykai, kai po kiekvieno kontakto rašomi raportai, vykdomi tyrimai, nagrinėjama. Neįsivaizduoju, kad kažkas panašaus, kas nutiko Bučoje, nutiktų Lietuvoje ar kitoje NATO kariuomenėje“, – sakė jis.
Nusikaltimus palaimino ir vadai?
Kitas karybos ekspertas, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys atkreipė dėmesį į Rusijos kariuomenės vadų atsakomybę.
„Neturiu nė mažiausios abejonės, kad apie karių nusikaltimus jų vadai žino. Tiesiog šiandien vadams labiau skauda galvas, kaip įtikti Kremliui. Šiandien vadovybė, nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens, jaučiasi nedrąsiai, nes pralaimėjimas akivaizdus“, – sakė E. Papečkys. Jo teigimu, ant civilių Rusijos kariai išliejo nusivylimą dėl nesėkmių kare.
Jis priminė, kad Rusijos kariai Ukrainoje jau kuris laikas nesivaržo plėšti, nusavinti turtą, manoma, kad jie tam turi vadų leidimą. Tuo metu D. Antanaitis sako, kad apie vykdomus nusikaltimus žinoti galėjo gana aukšto rango karininkai – mažiausiai brigados vadai.
„Kaip viešojoje erdvėje rašoma, vertinant palydovines nuotraukas, Rusija ėmė rengti duobes [kūnams slėpti] jau kovo mėnesį. Nepamirškime, kas vyksta Mariupolyje, vyko kitose rusų okupuotose vietoje, kitose valstybėse, kur buvo Rusija. Tai nėra vienkartinis veiksmas, tai natūralus Rusijos sovietinės kariuomenės elgesys“, – sakė D. Antanaitis.
Jo teigimu, Rusijos karių elgesį Kyjivo apylinkėse dėl pokario istorijos gali suprasti ir lietuviai: žiauriais išpuoliais prieš civilius Rusijos kariai siekia sunaikinti pasipriešinimą.
„Galima prisiminti, ką sovietai darė per partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje: žmonės buvo žudomi ir tremiami. Tas pats dabar vyksta ir Ukrainoje: civiliai žmonės yra žudomi tam, kad neliktų kam priešintis ir kad kiti bijotų“, – sakė atsargos majoras.
Papečkio teigimu, jau nuo pat karo pradžios buvo aišku, kad Rusijai nerūpi civilių gyvybės – toks karuomenės elgesys atspindi pačios Rusijos visuomenę.
„Neabejoju, kad tai sisteminė šiandieninės Rusijos visuomenės problema. Matome dar nuo sovietmečio lūžusią visuomenę, ji niekaip nepajėgia grįžti prie demokratinio požiūrio į žmogaus teises. Nei žmogus, nei jo gyvybė, nei žmogaus teisės jai nerūpi. Matome, kaip priešas yra demonizuojamas, nužmoginamas, o su nužmogintu priešu, visuomenės supratimu, galima daryti, ką nori“, – įspėjo karybos ekspertas.
Pašnekovų teigimu, paviešinti karo nusikaltimai Rusijos elgesio nepakeis ir Rusijos vadovybė į juos nekreips dėmesio. Tačiau Rusijos karių vykdomas žiaurumas pirmą kartą toks akivaizdus, neslepiant nusikaltimų pėdsakų. Jo teigimu, išaiškėję nusikaltimai turėtų tapti proga dar labiau spausti valstybių vadovus dėl didesnės politinės ir karinės paramos Ukrainai. Su tuo sutinka ir D. Antanaitis.
„Norėčiau, kad ukrainiečiai jau dabar nebūtų vieni, kai yra aiškūs genocido įrodymai. Pasaulio bendruomenė turi ne tik paramą skirti, ji turėtų susivienyti kartu su Ukraina, prisidėti kariniais pajėgumais. <...> Rusijos kariuomenėje, abejoju, ar kas pasikeistų“, – mano ekspertas.
