Kai Škotija 2014-ųjų rugsėjį balsavo referendume dėl nepriklausomybės, nacionalistai vadino tai vieninteliu šansu nusimesti trijų šimtmečių senumo pančius. Tačiau vos po poros metų britų salose ir vėl tvyro atsiskyrimo nuotaikos, tik šįkart – nuo Europos Sąjungos, o galutinis verdiktas paaiškės jau po kelių savaičių.
Jeigu britai balsuos už išstojimą iš ES, Škotijos nacionalistai gali tuo pasinaudoti, kad ir vėl atgaivintų savo kovą už nepriklausomybę. Ir labai tikėtina, kad antrąjį kartą jie gali laimėti.
„Škotijos atitraukimas iš Europos Sąjungos prieš mūsų valią pakeistų esamą padėtį (škotai aktyviai pasisako už narystę ES – red. past.)“, - sako Škotiją Britanijos parlamente reprezentuojantis Alexas Salmondas, kuris ir vadovavo nepriklausomybės kampanijai 2014-aisiais. Pasak jo, tokiu atveju „per ateinančius dvejus metus būtų surengtas naujas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės“.
Tikimybė, kad po birželio 23-ąją numatyto referendumo gali suskilti visa Jungtinė Karalystė, rodo, kiek daug bus pastatyta ant kortos, jeigu šalis nuspręs tapti pirmąja šalimi, išstosiančia iš 28 narių Bendrijos. Šokas globalinei ekonomikai, vakarietiško aljanso suskilimas ir Britanijos vyriausybės išformavimas taip pat yra įvardijamos kaip labai tikėtinos išstojimo iš ES pasekmės.
Primename, kad šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas labai nenoromis suteikė visuomenei galimybę tiesiogiai nuspręsti, ar šaliai verta pasilikti ES, dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jis leido Škotijai rengti nepriklausomybės referendumą – jis manė, kad tai yra vienintelis būdas atsakyti į svarbiausius Britanijos visuomenės keliamus identiteto klausimus: ar Jungtinė Karalystė vis dėlto yra Europos dalis, ar ne? Ar ji yra viena šalis, ar dvi?
Tačiau dabar matome, kaip smarkiai Cameronas suklydo. Vietoje referendumo, mes turime „neverendumą“ (iš angliškų žodžių „never“ ir „end“; „niekada nesibaigiantis“) – išsitęsusį nežinios laikotarpį, kuris nesibaigs tol, kol visuomenė nenuspręs išstoti iš ES arba atkirsti Škotiją nuo Jungtinės Karalystės.
„Norint atsakyti į šiuos klausimus referendumo rezultatas privalo būti bent jau 60-40 proc., - sako Menziesas Campbellas, ilgametis Parlamento narys ir škotas, pasisakantis už Škotijos likimą Britanijoje, o Britanijos – Europos Sąjungoje. – Jeigu pralaimėjusioji pusė gaus 45 proc., ji nenurims.“
Būtent tokiu rezultatu turėjo tenkintis Škotijos nacionalistai po 2014-ųjų referendumo. Nuo to laiko, jų pusė vis didinosi palaikymą: Škotijos nacionalinė partija didele balsų persvara laimėjo tiek 2015-ųjų Britanijos parlamentinius rinkimus, tiek Škotijos parlamento rinkimus praėjusį mėnesį. Visuomenės nuomonės apklausos taip pat rodo, kad jeigu būtų surengtas naujas referendumas dėl nepriklausomybės, škotų balsai pasiskirstytų maždaug po lygiai.
Davidas Cameronas labai nenoromis suteikė visuomenei galimybę tiesiogiai nuspręsti, ar šaliai verta pasilikti ES, dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jis leido Škotijai rengti nepriklausomybės referendumą – jis manė, kad tai yra vienintelis būdas atsakyti į svarbiausius Britanijos visuomenės keliamus identiteto klausimus.
Be to, Škotija yra ne vienintelė Jungtinės Karalystės dalis, kurioje šio mėnesio referendumas gali turėti nerimą keliančių padarinių. Šiaurės Airijoje, kurioje silpnutė taika laikosi jau beveik du dešimtmečius, referendumas gali paskatinti Airijos respublikonų atsigavimą. Atkartodami Škotijos nacionalistų sentimentus, katalikų lyderiai proeuropietiškoje Šiaurės Airijoje žada, kad jeigu britai balsuos už išstojimą iš ES, regione bus surengtas Airijos suvienijimo referendumas.
Vis tik ne visi nori atsiriboti nuo Britanijos ar nuo Europos Sąjungos.
„ES yra tokia didelė institucija, kad ji atrodo labai nuo visų nutolusi. Ją labai sunku suvokti“, - teigia Jonny Rossas-Tatamas, Edinburgo universiteto studentų asociacijos prezidentas, kuris siekia įtikinti kitus studentus, kodėl verta pasilikti ES. Pasak jo, jeigu Britanija išstos iš Bendrijos, moksliniams tyrimams skiriamos lėšos bus smarkiai apkarpytos, o studentai neteks galimybės gyventi, dirbti ir studijuoti visame žemyne.
„Mes galime keliauti į Švediją, Vokietiją ar Prancūziją ir už mokslą nemokėti nė cento, - sako jis. – Šis referendumas bus vienas didžiausių sprendimų, kokius kada nors turės padaryti mūsų karta.“
