Vašingtone Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi. Pasak Antony Blinkeno, Lietuva padarė išskirtinį darbą besipriešindama Kinijos ekonominiam spaudimui ir pavadino tai modeliu kitoms valstybėms.
Lietuvos ir amerikiečių atstovai teigia vienodai vertinantys Pekino keliamą grėsmę. Tačiau aljansas vis dar neranda sutarimo dėl būsimų Ukrainos ir NATO santykių, nors iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kur šis klausimas bus vienas svarbiausių, beliko keli mėnesiai.
„Lietuva padarė išskirtinį darbą, priešindamasi Kinijos ekonominiam spaudimui“, – susitikime sakė A. Blinkenas.
Jis už tai dėkojo Lietuvai ir pridūrė, kad Lietuvos elgesys Kinijos atžvilgiu tampa modeliu kitoms valstybėms.
Anot JAV valstybės sekretoriaus, Lietuva pademonstravo didžiulę lyderystę susidūrusi su Kinijos spaudimo kampanija. Be to, jis pabrėžia ir susitikimo svarbą – esą svarbu aptarti bendrus interesus ir vertybes.
Lietuvos užsienio reikalų ministras dėkojo partneriams JAV.
„Už tai, kad Jungtinės Valstijos prieš 30 metų nebijojo matyti, kaip dešimtmečius trukusį susirėmimą pralaimi Sovietų Sąjunga. Iš to susirėmimo, tos pergalės ir to pralaimėjimo, atėjo Lietuvos nepriklausomybė. Tai, kad aš sėdžiu čia, yra tos pergalės įrodymas“, – sako užsienio reikalų ministras.
Baltieji rūmai kalba apie didesnę nei bet kada NATO vienybę ir ryžtą tesėti įsipareigojimus aljanso nariams.
„Ir tai galioja mūsų sąjungininkėms Baltijos šalims. Suprantame, kad tai, kas šiuo metu vyksta, turi milžinišką įtaką jų interesams, ir jos nuostabios Ukrainos rėmėjos, daugeliu aspektų viršijančios savo dydį. Gerbiame tai ir esame už tai dėkingi“, – tvirtina JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.
Bet Ukraina – pilkojoje zonoje už NATO ribų, nors Harvardo universiteto istorikas Serhijus Plochis sako, kad būtent karas Ukrainoje pradangins šias pilkąsias zonas.
Po susitikimo Vašingtonas ir Vilnius skelbia pasiryžę stiprinti NATO partnerystę su Ukraina, bet aljanse nėra sutarimo, kaip ją apibrėžti.
„Įdomiausia, kad tai ukrainiečiai rizikuoja labiausiai, kai prašo prisijungti prie NATO, arba kai neprisijungia prie NATO. Tai jie puolami. Jeigu jie patys mano, kad gali prisiimti tokią riziką, nematau priežasties, kodėl Vakarai negali jų paremti“, – dėsto S. Plochis.
Aljanso nariams dėl tokio parėmimo vis dėlto nesutariant, ministras po susitikimo sako, kad pagrindinis JAV keliamas uždavinys – išsaugoti vienybę.
Vašingtonas ir Vilnius koordinuoja bendrą laikyseną ir prieš Kiniją, Lietuva čia pabrėžia, kad Pekino grėsmę mato taip pat kaip ir JAV. Tai kontrastas, kai Kinijos vyriausiasis diplomatas neseniai surengė turą po Europos sostines, siekdamas ardyti transatlantinę vienybę Pekino atžvilgiu. Ir todėl Kinija bent kol kas nesiryžo atvirai tiekti ginklų Rusijai.
Baltųjų rūmų pareigūnai kalba apie sudėtingą Kinijos pasirinkimą: kiekvienas papildomas žengtas žingsnis link Rusijos tolina Pekiną nuo Europos ir likusio pasaulio.
Lietuvos pozicija – sankcijos turi būti taikomos universaliai visiems, kas nuspręstų paremti Rusijos karą.
