JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų dienomis Aljansas yra reikalingesnis „negu kada nors anksčiau“. NATO „bus sustiprinta visomis kryptimis, kiekvienoje srityje – sausumoje, ore ir jūroje“, – prezidentas sakė prasidedant transatlantinio aljanso aukščiausio lygio susitikimui Madride.
Trečiadienio rytą jau buvo aišku, kad JAV planas apima ir papildomo bataliono siuntimą į Lietuvą.
„NATO stipri ir vieninga, o žingsniais, kuriuos darome šio viršūnių susitikimo metu, dar labiau auginsime savo kolektyvinę jėgą, – sakė J.Bidenas, Madride susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. – Šiandien aš skelbiu, kad Jungtinės Valstijos sustiprins savo pajėgų pozicijas Europoje ir reaguos į kintančią saugumo aplinką, taip pat stiprins mūsų kolektyvinį saugumą.“
JAV šiuo metu Europoje yra dislokavusios per 100 tūkst. savo karių – maždaug 20 tūkst. daugiau nei prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą prieš keturis mėnesius.
Bidenas prognozavo, kad šios savaitės viršūnių susitikimas bus istorinis, nes lyderiai turi patvirtinti naujas strategines gaires, paskelbti apie virtinę žingsnių didinant išlaidas gynybai ir gynybos pajėgumus, atverti kelią ilgus metus neutralią poziciją užėmusioms Suomijai ir Švedijai įstoti į NATO.
Bidenas nurodė, kad papildomai bus sustiprintos Ispanijos Rotos uoste laikomos amerikiečių laivyno pajėgos – nuo keturių iki šešių eskadrinių minininkų. Be to, Lenkijoje veiks 5-ojo sausumos pajėgų korpuso nuolatinis štabas, o Rumunijoje bus laikoma „papildoma rotuojama brigada“.
Anot Bideno, bus sustiprintas ir Baltijos šalyse rotacine tvarka dislokuojamas JAV kontingentas.
Į Jungtinę Karalystę bus pasiųstos dvi papildomos modernių naikintuvų F-35 eskadrilės, taip pat bus skirta „papildomų oro gynybos ir kitų pajėgumų Vokietijoje ir Italijoje“, sakė JAV prezidentas.
„Kartu su mūsų sąjungininkais užtikrinsime, jog NATO bus pasiruošusi atsakyti į grėsmes iš visų krypčių, kiekvienoje srityje“, – sakė J.Bidenas.
„Tokiu metu, kai Putinas sudaužė taiką Europoje ir atakavo pačius taisyklėmis pagrįstos tvarkos principus, Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai sustiprins“ savo pajėgumus, pabrėžė jis.
„Stipriname bloko parengtį, įrodydami, kad NATO dabar yra reikalingesnė ir svarbesnė negu kada nors buvo“, – sakė Bidenas.
Kalbėdamas apie NATO vienybę sprendžiant dėl anksčiau karinio neutraliteto besilaikiusių Suomijos ir Švedijos paraiškų įstoti į bloką priėmimo, Bidenas sakė, kad Putino strategija įsiveržti į Ukrainą davė priešingų rezultatų, nei Kremliaus lyderis tikėjosi.
„Putinas siekė Europos finliandizacijos, – sakė JAV lyderis. – Sulauksite Europos NATOizacijos. Tai yra būtent tai, ko jis nenorėjo, bet būtent tai, ką reikia padaryti Europos saugumui garantuoti.“
Stoltenbergas pritarė, kad NATO plėtra yra Putino lūkesčių „priešingybė“.
Turkija, kurios prieštaravimas buvo paskutinė kliūtis siekiant priimti Suomiją ir Švediją į NATO, vėlai antradienį, viršūnių susitikimo išvakarėse, pasiekė susitarimą ir pagal jį dabar parems šių šalių stojimą į 30 narių Aljansą.
Nors Baltieji rūmai teigė, kad JAV tiesiogiai nedalyvavo derybose, vienas administracijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad Bidenas antradienį pasikalbėjo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir paragino jį leisti Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO. Abu lyderiai trečiadienį po pietų surengė dvišalį susitikimą dėl virtinės klausimų, pranešė Baltieji rūmai.
Madride Bidenas taip pat surengs trišalį susitikimą su Japonijos premjeru Fumio Kishida, ir Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu, dalyvaujančiais NATO viršūnių susitikime Aljansui siekiant stiprinti ryšius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ir atsakyti į Kinijos iššūkius. Baltieji rūmai nurodė, kad per šį trišalį susitikimą taip pat bus aptartos Šiaurės Korėjos branduolinė ir balistinių raketų programos.
