Johnas Boehneris
Atstovų rūmų respublikonai antradienį nusprendė pasiduoti ir bet kokia kaina nebesiekti susieti Vidaus saugumo departamento finansavimo su Obamos imigracijos politikos sustabdymu, tad pagaliau patvirtino departamento biudžetą visiems metams. Nebeturėdamas jokių alternatyvų, Atstovų rūmų spikeris Johnas Boehneris nebeturėjo kitos išeities, kaip tik privataus susitikimo su savo partijos nariais metu pranešti jiems naujienas, o po kelių valandų Atstovų rūmuose šiuos ketinimus patvirtino abiejų partijų narių balsavimas. Tai buvo visiška ir gėdinga kapituliacija. Tačiau tikroji šios kovos kaina respublikonams pasireiškia per prarastas galimybes sėkmingai išnaudoti naujai turimą Kongreso daugumą, pirmuosius valdžios mėnesius iššvaistant kovai, kurios negalima laimėti.
Konservatorių skilties vedamajame „Wall Street Journal“ pirmadienį buvo taikliai pastebėta: „imigracijos fiasko kelia svarbų klausimą, ar Atstovų rūmų respublikonai apskritai gali veikti kaip dauguma.“ Respublikonams itin sėkmingi lapkričio mėnesio rinkimai signalizavo tai, kad 114-asis Kongresas Boehneriui bus kur kas lengvesnis. Tačiau jau balsavimas, renkant spikerį, parodė, kad jam savas pajėgas kontroliuoti yra lygiai taip pat sunku kaip ir pastaruosius ketverius metus. O tai, kad partija tiek ilgai sugaišo nesugebėdama patvirtinti tokio santykinai nekontroversiško dalyko, kaip saugumo departamento finansavimas, kelia abejonių, kad respublikonai yra pajėgūs imtis didesnių iššūkių, tokių kaip mokesčių reforma, arba greitai sureaguoti į aukščiausiojo teismo sprendimą, kuris gali atimti Obamacare subsidijas iš milijonų žmonių.
Tuo tarpu Mitchui McConnellui Senate per pirmąsias 60 dienų daugumos lyderio vaidmenyje panašaus lygio gėdos išvengti pavyko. Tačiau, kita vertus, savo naujosios galios jis beveik nedemonstravo. Nuo sausio mėnesio respublikonai priėmė vos vieną įstatymo projektą, duodami leidimą Keystone naftotiekiui, tačiau šis nutarimas buvo iš karto vetuotas prezidento Obamos. Jie patvirtino naująjį gynybos sekretorių Ashtoną Carterį ir kelis žemesnio rango valdininkus. Jie sėkmingai ištempė Lorettos Lynch nominaciją į generalinės prokurorės postą. Tačiau ir šioje vietoje jų strateginiai motyvai nėra aiškūs. Toks delsimas tiesiog pareigose palieka Ericą Holderį – asmenį, kurio konservatoriai nekenčia labiausiai.
Demokratai savo ruožtu sėkmingai pristatė respublikonų daugumą, pasinaudodami tam tikromis delsimo strategijomis, išmoktomis iš respublikonų (tomis pačiomis, kurias jie patys pernai taip aštriai kritikavo), ir privertė McConnellą pastaruosius du mėnesius skirti tik dviem įstatymo projektams. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti didelių pasekmių. Senato respublikonams reikės pasirinkti, kas svarbiau: gaišti brangų laiką įstatymų projektams, kuriems garantuotai lemta būti prezidento atmestiems (pvz., bandyti atšaukti Prieinamos sveikatos priežiūros aktą arba Obamos imigracijos reformą), ar prioritetais pasirinkti projektus, kuriuos jie gali paversti įstatymais ir taip įrodyti, kad respublikonų partija yra pajėgi kurti pokyčius?
Kad ir koks sprendimas būtų priimtas, jis garantuotai susilauks nagrinėjimo (ir, galimai, kritikos) iš Atstovų rūmų respublikonų, mat čia konservatoriai trokšta kovoti su Obama kiekviename žingsnyje. Vienas iš jų, Johnas Flemingas iš Luizianos, praėjusią savaitę pareiškė, kad jei Boehneris nusileis dėl imigracijos reformos, jis politiškai sumokės „didelę kainą“. Ką tai reiškia – neaišku. Boehnerio santykiai su arbatėlininkais jau nebegali būti prastesni, tačiau mažai tikėtina, kad jų bandymai nušalinti jį nuo pareigų per kadencijos vidurį būtų sėkmingi. Pasak privačiame susitikime dalyvavusio asmens, antradienį spikeris respublikonams pareiškė, kad jie turi tris nepatrauklias galimybes dėl Vidaus saugumo departamento finansavimo: pirmoji - pabandyti priimti dar vieną trumpalaikį finansavimą nutarimą, tačiau praktika rodo, kad jis priimtas nebūtų; antroji – dalinai sustabdyti departamento darbą, kol demokratai nusileis dėl imigracijos („Sulaukiame vis daugiau grasinimų, tad nemanau, kad tai išeitis, – kalbėjo Boehneris. – Įsivaizduokite, jei, neduok Dieve, prieš Jungtines Valstijas būtų įvykdytas dar vienas teroristinis išpuolis.“); ir paskutinė – pasiduoti demokratams ir priimti Senato priimtą (abiejų partijų balsais) departamento finansavimo nutarimą visiems metams. Kaip tik pastarąją galimybę Boehneris ir pasirinko.
O kalbant apie kovą dėl imigracijos klausimo, Atstovų rūmai darys tai, ką kai kurie balsai partijoje siūlė jau anksčiau: palaukti teismų išvadų, ar vienašališki Obamos veiksmai liks galioti.
