Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad nepritaria vienašališkam Palestinos valstybingumo pripažinimui, bet įspėjo Izraelį reaguojant nesustabdyti palestiniečių savivaldos finansavimo.
Žurnalistams Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas nurodė, kad JAV prezidentas „oficialiai pasisakė už dviejų valstybių sprendimą“.
„Jis taip pat pabrėžė, kad dviejų valstybių sprendimas turėtų būti pasiektas tiesioginėmis derybomis tarp šalių, o ne vienašališku pripažinimu“, – pridūrė J. Sullivanas.
Tačiau jis nekritikavo trečiadienį Norvegijos, Airijos ir Ispanijos priimto sprendimo oficialiai pripažinti Palestinos valstybę.
„Kiekviena šalis turi teisę priimti savo sprendimus, tačiau JAV pozicija šiuo klausimu yra aiški“, – nurodė J. Sullivanas.
Izraelis neigiamai sureagavo į Norvegijos, Airijos ir Ispanijos sprendimą, ir netrukus paskelbė, kad atšaukia savo ambasadorius iš Airijos ir Norvegijos „skubioms konsultacijoms“.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, jog tai, kad minėtos trys Europos šalys pripažino Palestinos valstybingumą, yra žinia palestiniečiams ir pasauliui, kad „terorizmas atsiperka“.
„Kelių Europos šalių ketinimas pripažinti Palestinos valstybę siunčia žinią, kad terorizmas atsiperka“, – sakoma jo pareiškime, kuriame priduriama, kad suvereni Palestinos valstybė būtų „teroro valstybė“, kuri „bandytų pakartoti spalio 7-osios žudynes“.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Izraelio finansų ministras Bezalelis Smotrichas pareiškė premjerui, kad norėtų imtis atsakomųjų veiksmų ir, be kitų dalykų, nutraukti susitarimą, pagal kurį Norvegija tvarko palestiniečių savivaldai skirtas lėšas.
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje Norvegijoje vyko Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, po kurių buvo pasirašyti Oslo susitarimai. Dokumentuose numatoma, kad Izraelis renka pinigus palestiniečių savivaldai, kuri turi ribotą autonomiją žydų valstybės okupuoto Vakarų Kranto dalyse.
Tačiau po spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ įvykdyto išpuolio, kuris išprovokavo karą Gazos Ruože, Izraelis šį procesą pristabdė.
Sullivano teigimu, lėšos ir toliau turėtų būti skiriamos palestiniečių savivaldai.
„Manau, kad tai neteisinga strateginiu požiūriu, nes lėšų sustabdymas destabilizuoja Vakarų Krantą“, – sakė patarėjas, paklaustas apie Izraelio grasinimus visiškai sustabdyti šių lėšų skyrimą.
„Tai kenkia palestiniečių saugumo ir gerovės siekiui, kuris atitinka Izraelio interesus, ir, manau, neteisinga sulaikyti lėšas, už kurias nekaltiems žmonėms teikiamos pagrindinės prekės ir paslaugos“, – pridūrė jis.
Bidenas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ne kartą spaudė žydų valstybę pasistūmėti į priekį dėl Palestinos valstybės sukūrimo tvarkaraščio.
Tačiau balandį Vašingtonas vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pasiūlymą pripažinti Palestinos valstybę, teigdamas, kad tai galima pasiekti tik derybomis ir atsižvelgiant į Izraelio saugumo interesus.
Tuo tarpu vyriausiasis Europos Sąjungos įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis trečiadienį, po to, kai Ispanija, Airija ir Norvegija paskelbė pripažinsiančios pripažins Palestinos valstybę, paragino 27 šalis vienijantį bloką rasti bendrą poziciją šiuo klausimu.
„Bendrosios užsienio ir saugumo politikos kontekste, nepailsdamas dirbsiu su visomis valstybėmis narėmis, kad paraginčiau priimti vieningą ES poziciją, kurios pagrindą sudarytų dviejų valstybių sambūviu grindžiamas sprendimas“, – socialiniame tinkle „X“ apie šį Izraelį papiktinusį minėtųjų šalių sprendimą rašė J. Borrellis.
Daugiau kaip septynis mėnesius vykstantis karas Gazos Ruože prasidėjo po „Hamas“ beprecedentės atakos Izraelyje, kai buvo nužudyta daugiau kaip 1 170 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP renkami oficialūs Izraelio duomenys.
Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių maždaug pusė, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant tris dešimtis žuvusių įkaitų.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 35,7 tūkst. žmonių, daugiausia moterys ir vaikai.
