Dario Zanetti prisimerkia ir žiūri į juodą plastikinį dubenį. Jis palenkia jį į saulę. Dubenyje plaukioja trys mažytės geltonos dulkelės bei duonos trupinio dydžio gabalėlis.

„Nuostabus radinys,“ – džiaugsmo negali sulaikyti Zanetti.

Italijos Elvo upėje anglų kalbos mokytojas ieško aukso.

„Aš dar naujokas,“ – juokiasi Zanetti.

Šiuo metu jis taip studijuoja archeologijos doktorantūroje. Jo specialybė – viduramžių pilių virtuvės. Aukso jis ieško ne dėl pinigų. Kaip jis pats pripažįsta – jis susirgo aukso karštine. Prieš dvejus metus, Kalėdų proga, jo motina sumokėjo už aukso ieškojimo pamokas Vokietijoje.

„Tai nuotykis. Jaučiuosi tarsi būčiau Amerikoje aukso karštinės laikais,“ – pasakojo Zanetti.

Jis yra vienas iš nuolatos daugėjančių Bielos aukso ieškotojų asociacijos narių. Elvo upėje aukso atsirado tirpstant Alpių ledui.

Arturo Ramella, Pasaulinės aukso ieškotojų asociacijos prezidentas, teigia, jog Romos Imperijos laikais, šioje vietovėje romėnai kasė auksą. Visos Elvo upę supančios kalvos yra supiltos žmonių. Jas sudaro milijonai tonų akmenų, kuriuos tūkstančiai vietinių gyventojų atskyrė nuo auksu kupino smėlio. Ramella tikina, jog šios kasyklos veikė apie du šimtus metų, o čia iškastas auksas padėjo finansuoti Iberijos pusiasalio užvaldymą.

Dabar atmosfera šiame upės vingyje yra visai kitokia. Čia šviečia saulė, tačiau ji per daug nekaitina. Nedidelė grupelė aukso ieškotojų didžiąją laiko dalį praleidžia paprasčiausiai besišnekučiuodami. Bielos asociacijos narys Bruno Martini paaiškino, kaip reikia ieškoti aukso.

Visų pirma reikia išsiaiškinti, kurioje vietoje labiausiai tikėtina rasti aukso. Tai platesnės upės vietos, kuriose smėlis yra daug tamsesnis. Būtent tokį smėlį ir reikia pasemti specialiu dubeniu, išimti iš jo didesnius akmenis ir iš lėto sukti vandenyje, kad nusiplautų lengvesnės jo dalelytės. Jeigu pasiseks – jame bus 3-4 aukso dulkelės.

Išgaunamo aukso kiekis šioje provincijoje yra griežtai reguliuojamas. Namo parsinešti galima vos penkis gramus aukso per dieną, tačiau aukso ieškotojai tikina, kad tikimybė rasti tiek daug aukso yra minimali.

65-erių Giancarlo Rolando yra tikras šios srities veteranas. Aukso jis ieško jau nuo 1980 metų. Rolando pasakojo, jog pačioje pradžioje jis rado tiek aukso, kad galėjo šešis mėnesius atostogauti Britų Mergelių Salose.

Nuo tada tokias pajamas jis naudojo prireikus pataisyti automobilį ar praleisti vakarą su savo mergina.

„Tai naudinga, nes mano pensija yra ganėtinai maža,“ – kalbėjo Giancarlo.

Prie upės jis atkeliauja vieną-du kartus per savaitę. Sėdėdamas ant upės kranto Rolando papasakojo, kuo ši veikla jį taip sužavėjo.

„Taip, tampyti smėlio kibirus visą dieną yra sunku, tačiau girdi kaip teka vanduo, džiaugiesi saulute, vėju, ramybe. Jeigu pavargsti – pamiegi po medžiu. Išalksti – pavalgai. Kai baigi – eini namo. Tai nėra darbas, kuriame turėtum laikytis griežto tvarkaraščio. Darai tai, kas tau patinka. Esi visiškai laisvas,“ – kalbėjo Rolando.