Investavimo tendencijos ir investuotojams patrauklūs sektoriai ypač glaudžiai susiję su globaliais pokyčiais. Kokie sektoriai darosi vis įdomesni investuotojams, apžvelgia banko portfelio valdytojas Mantas Skardžius.
Yra daug būdų užtikrinti, kad pinigai ne tik neprarastų vertės dėl infliacijos, bet ir potencialiai uždirbtų. Vienas iš pastaruoju metu išpopuliarėjusių būdų investuoti yra vadinamasis teminis investavimas, teigia M. Skardžius.
Dažniausiai šį investavimo būdą pamėgę nukreipia savo lėšas į tam tikrus vertybinius popierius arba įmones, kurios veikia, jų vertinimu, didelį augimo potencialą turinčiose srityse.
„Investuotojams tokie „karšti“ sektoriai ir bendrovės dažnai kelia didelius lūkesčius ir emocijas, tad teminės investicijos dažnai gali nustebinti investuotojus savo didžiuliais svyravimais. Su didžiuliais svyravimais kartu žingsniuoja ir nuostolių tikimybė, tad visuomet pravartu konkrečias investicijas rinktis tik gerai pasvėrus jų aplinkybes ir nepamirštant savo investavimo idėjas diversifikuoti“, – primena M. Skardžius.
Robotika ir dirbtinis intelektas
Anot eksperto, nors pastaraisiais metais šie sektoriai sparčiai vystėsi, viso savo potencialo dar neišnaudojo.
„Siekiant didinti našumą, spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, didinti klientų pasitenkinimą ir mažinti verslo sąnaudas, procesų automatizavimas bei robotika tampa svarbūs daugelyje pramonės šakų. Pavyzdžiui, 2015 m. į dirbtinio intelekto kūrimą investuota 10,3 mlrd. dolerių, o iki 2025 m. investicijos gali siekti 158,4 mlrd. dolerių, rodo „Statista“ duomenys, taigi ši sritis vis plečiasi“, – sako ekspertas.
Neabejojama, kad moksliniai tyrimai ir naujų produktų diegimas tęsis ir ateityje, o investicijos į pradedančiąsias perspektyvias arba didelį augimo potencialą turinčias įmones gali potencialiai atnešti nemažą grąžą.
Kibernetinis saugumas
Dažnai naudojantis technologijomis tiek kasdienėje, tiek darbo aplinkoje atsiranda poreikis apsaugoti savo duomenis. Vyriausybės visame pasaulyje, ypač Vakaruose, taip pat įveda griežtesnes taisykles, skirtas apsaugoti privačią ir slaptą informaciją, teigia ekspertas.
„Kriminaliniam pasauliui vystantis kartu su technologijomis, o technologiniams sprendimams tampant neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, kibernetinis saugumas tampa būtinybe. Įmonės ieško naujų būdų, kaip išlaikyti ir gerinti technologinį saugumą, todėl šis sektorius turi didelio potencialo augti“, – sako M. Skardžius.
Švarios ir ekologiškos energijos infrastruktūra
Į žaliosios energijos infrastruktūrą šiuo metu investuojama daug lėšų ir ji sparčiai plėtojama siekiant įgyvendinti klimato kaitos tikslus ir mažinti taršą, sako ekspertas.
Norint suprasti žaliųjų ambicijų mastą, užtenka žvilgtelti į Europos žaliojo kurso politiką, prideda M. Skardžius. Dėl jos iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, o jau iki 2030 m. sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 55 proc., palyginus su 1990 m. lygiu.
„Šiam tikslui Europos Komisija planuoja mobilizuoti bent 1 trilijoną eurų tvarių investicijų per artimiausią dešimtmetį. Šis investicijų cunamis jau dabar daro įtaką, dėl kurios investuodami į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo, vandens, geoterminę energiją, galime ne tik gauti grąžą, bet ir remti tvaresnę ir ekologiškesnę energetikos sistemą“, – sako M. Skardžius.
Biotechnologijos ir skaitmeninė sveikata
Eksperto teigimu, biotechnologijų ir skaitmeninės sveikatos sektoriai aktyviai ieško naujų sprendimų, kaip pagerinti ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.
„Didėja tiek technologinės pažangos, tiek individualizuotos medicinos, t. y., kiekvienam pacientui pritaikyto gydymo, paklausa. Šie faktoriai didina pasveikimo greitį ir veiksmingumą, taigi lemia ir minėtų sektorių rinkos augimą“, – sako M. Skardžius.
Anot specialisto, dėl senstančios visuomenės daugelyje išsivysčiusių šalių taip pat siekiama tobulinti sveikatos sistemas. Dėl to šios sritys tampa vis palankesnėmis investicijoms.
Išmanieji miestai
Pasaulyje augant didiesiems miestams, aktyviai ieškoma sprendimų, kaip gyvenimą juose padaryti tvaresnį.
„Šiuo metu daug lėšų skiriama tam, kad miestai taptų išmanesni ir ekologiškesni, pavyzdžiui, gerinant eismą, atliekų rūšiavimą, oro kokybę, mažinant energijos suvartojimą. Ankstyvos investicijos į tokias idėjas plėtojančius sektorius ilgainiui gali atnešti didelę grąžą, nes tikimasi, kad tokių sprendimų paklausa augs“, – sako ekspertas.
Pasak M. Skardžiaus, daugelio pasaulio šalių vyriausybės ir savivaldybės jau dabar aktyviai skatina išmaniųjų miestų plėtrą, vykdydamos įvairias finansavimo programas, kurios suteikia gerų galimybių šiam sektoriui augti.
