Birželio pradžioje apsilankiusi kulinariniame festivalyje Atlantoje, aš vis grįždavau mintimis prie įvairių šio nuostabaus festivalio aspektų, kol galiausiai supratau, kad ranka tiesiasi prie plunksnos, o plunksna – prie popieriaus... Trumpai tariant, skubu pasidalinti įspūdžiais, nes visiems labai rekomenduoju nors kartą sudalyvauti šiame festivalyje.
...Supratau, kad tai yra Pietūs, su visu šiam regionui būdingu mandagumu ir elegancija, kai jauna, puikiai apsirengusi moteris prie įėjimo į Loews Atlanta Hotel, kuriame buvo festivalio centras, nusiėmė akinius nuo saulės, kad aš galėčiau matyti jos akis, nusišypsojo ir į mano klausimą, ar aš čia pataikiau, atsakė „Yes, Ma’am“.
Šis natūralus, nuo pat vaikystės įskiepytas mandagumas bei įprotis visada atrodyti nepriekaištingai, net esant didžiausiems karščiams ir drėgmei, yra išskirtiniai Amerikos Pietų bruožai.
Atlanta Food and Wine Festival prieš šešerius metus pradėjo dvi moterys – Elizabeth Feichter ir Dominique Love, kurios iki šiol dalyvauja sudarant festivalio programą. Renginių tiek daug, kad sudalyvauti visuose paprasčiausiai yra neįmanoma. Kaip ir visiems laimingiesiems, kuriems pavyko nusičiupti bilietus į festivalį, man teko rinktis, kur eiti.
Po skrydžio su Delta Airlines, ir tik apsistojusi miesto centre esančiame viešbutyje W Midtown, aš iš karto patraukiau į vakarėlį Destination Delicious, vykstantį American Spirit Works patalpose.
Virėjų ir barmenų komandos gamino ir siūlė svečiams savo gaminius, o apie jų atstovaujamus regionus bylojo kabantys užrašai Louisiana, Kentucky, South Carolina, North Carolina, Alabama, Mississippi, Georgia, Florida, Texas, Virginia ir U.S. Virgin Islands.
Čia buvo ir vištienos sparneliai, įdaryti makaronais su sūriu, ir aligatoriaus mėsos troškinys, ir šokoladiniai triufeliai su burbonu, ir kitų gardumynų. Maža to, aš sužinojau, kaip yra kovojama su grobuoniškais karpiais, kurie naikina kitas žuvų rūšis Kentukio vandens telkiniuose. Jie yra gaudomi ir iš jų verdama žuvienė. Kuo daugiau žuvienės, tuo geresnė ekosistemos būklė!
Kitą dieną vyko neįprasti pietūs su vynu Grapes from A to Z Sommelier Wine Lunch. Vyno ekspertas iš Virdžinijos valstijos Jason Tesauro parinko vynų iš įvairiausių skirtingose šalyse augančių vynuogių rūšių, pagal abėcėlę nuo Agiorgitiko iki Zweigelt. Paklausiau specialisto, kokias 2-3 vyno rūšis jis rekomenduotų, o šis atsakė: „Bandyk visas. Ką, nejaugi ragaujamo vyno neišspjauni?“
Ne, neišspjaunu. Žinau, kad degustacijose tai įprasta, tačiau negaliu to pakęsti. Pabandžiau itališko Coda di Volpe, turkiško Emir ir graikiško Malagousia. Visi trys vynai buvo tiesiog puikūs. Pietūs vyko atvirame ore, „miesto vynuogyne“ Vineyard in the City, o juos sudarė vegetariški patiekalai. Nors tarp vynuogių krūmų įtaisyti stalai ir slėpėsi nuo medžių krentančiame šešėlyje, oro temperatūra nenumaldomai kilo, tad baltymų trūkumo maiste niekas nepastebėjo.
Tos pačios dienos vakarą aplankiau Connoisseur Dinner Series: Geaux South (Atlanta Contemporary Arts Center patalpose), kur Cory Bahr iš Luizianos valstijos vadovaujama virėjų komanda pristatė tradicinius šios valstijos patiekalus, įvairių etninių kultūrų palikimą: keptas austres, gambą, džambalają, riešutų pyragą. Paskutinę festivalio dieną rytas prasidėjo nuo Connoisseur Breakfast: Showdown from H-town. Šefas Bryan Caswell iš Hjustono, Teksaso papasakojo apie regiono kulinarinių tradicijų gausą, įskaitant ir teksasietišką-meksikietišką virtuvę Tex-Mex, o taip pat kreolų ir vietnamiečių virtuves.
Po to aš patraukiau į praktinius užsiėmimus. Pirmasis vadinosi A Tale of Two Butchers. Fermeriai mėsininkai David Bancroft iš Alabamos ir Erik Niel iš Tenesio pamokė auditoriją susigaudyti kiaulienos skerdienos pjaustymo taisyklėse bei visus pavaišino savo pačių gamybos paštetais ir dešromis. Antrąjį užsiėmimą, Rendering and Frying Cracklings, vedė garsusis šefas Isaac Toups iš Luizianos. Šmaikštus, kaip tikras komikas, jis pradėjo nuo to, kad po sudalyvavimo laidoje Top Chef jo gyvenimas susiklostė sėkmingai: „Mano vaikai žino mano vardą, žmona manęs nemetė, o mano restoranas nesudegė.“ Po to šefas pademonstravo ir paaiškino, kaip reikia kepti kiaulienos odelių traškučius – pradėti nuo žemos temperatūros, kepti ant vidutinės ugnies riebaluose, ir neperkepti, kad mėsa viduje būtų minkšta, o odelė iš išorės – traški.
Trečiasis užsiėmimas vadinosi White Men Can’t Dump(ling). Ją vedė šefas Michael Gulotta iš Luizianos valstijos. Jis nusprendė pagaminti azijietiškus virtinius, tačiau paversti juos labiau amerikietiškais ir labiau pietietiškais. Jis naudojo miltinį padažą, persikus, saldžiąsias bulves, tačiau man ši paskaita tik patvirtino jos pačios pavadinimą: White men can’t make dumpings...
Baigiamasis renginys Rathbuns’ Watch List vyko stikliniame Atlanta Decorative Arts Center pastate, kuriame buvo gausu natūralios šviesos ir vešlių augalų. Renginyje dalyvavo jauni virėjai, atrinkti žymaus šefo Kevin Rathbun iš Džordžijos valstijos. Jie plušo iš visų jėgų ir sukūrė daugybę originalių patiekalų, tokių kaip austrių ir artišokų sriuba, kiaulienos žandukai su melasa ir vištienos sparneliai su kalendra ananasų padaže. Kiekvienas šefas sudarė trijų žmonių komandą su koktelių gamintoju ir interjero dizaineriu. Kiekvienam šefui jo komandos dizaineris sukūrė teminį interjerą su baldais, šviestuvais, paveikslais ir t.t. Tai buvo nepaprastai įdomu, jau nekalbant apie tai, kad atskiriems patiekalams sukurti kokteiliai jau patys savaime buvo tikri meno kūriniai. Gyva dueto The Cothern Miracle Duo atliekama muzika ir minia gražiai pasipuošusių besišypsančių žmonių taip pat prisidėjo kuriant iš tiesų šventinę nuotaiką.
Kitas, jau septintasis kasmetinis festivalis Atlanta Food and Wine Festival vyks 2017 metų birželio 1-4 dienomis. Detalesnė informacija ir bilietai internetiniame puslapyje: www.atlfoodandwinefestival.com.
Tekstas ir nuotraukos Emos Krasov
