Žiemos Olimpinės žaidynės visada mus užklumpa netikėtai. Ir šį kartą, iki 2018 metų žaidynių liko vos metai. Šį kartą jos vyks Pietų Korėjos Pjončano mieste. Nuo 1994 metų tai pats mažiausias miestelis, kuriame vyks Olimpinis renginys.
Kelionė iki tolimo miestelio nuo Seulo Kimpo oro uosto autobusu trunka tris valandas. Šiuo metu statomi bėgiai greitajam traukiniui, kuris turėtų šią kelionę patrumpinti bent valanda. Vietovėje gyvena 50 tūkstančių žmonių, o gretimame didesniame mieste, kuriame vyks čiuožinėjimo bei ledo ritulio rungtynės, - 230 tūkstančių žmonių. Miestelis atrodo tolimas, ramus ir jaukus, tačiau net jame neįmanoma pabėgti nuo pasaulį krečiančių problemų.
Pjončano Olimpinės žaidynės susidurs su labai panašiais neramumais kaip ir Rio žaidynės: vidiniu politiniu sumišimu ir skandalais, baimėmis dėl įsiaudrinusios pasaulinės tvarkos ir ypač Rusijos remiamu dopingo vartojimu.
Kalbant apie pastarąjį, Pjončano organizacinio komiteto prezidentas Lee Hee-Beom per neseniai vykusį interviu teigė, jog Rusijos atletai tikriausiai galės dalyvauti 2018 Žiemos Olimpinėse žaidynėse.
„Manau, kad sekant naujais planais ir veiksmais, jiems pavyks praeiti nelegalių papildų patikrą,“ – teigė jis.
Praėjus šiek tiek laiko po interviu, Pasaulinės lengvosios atletikos federacija pratęsė draudimą Rusijos atletams. Rusijos sporto lyderiai ir toliau gina save bei savo sistemą nepaisydami tyrimų, kuriais buvo išsiaiškinta, jog daugiau nei 1000 profesionalių Rusijos sportininkų dalyvavo masiškoje, vyriausybės remiamoje dopingo programoje. Tarp jų buvo tiek vasaros, tiek žiemos žaidynėse dalyvavę atletai. Pasaulinės anti-dopingo agentūros duomenimis, bent 12-os rusų atletų, dalyvavusių ir iškovojusių prizines vietas 2014 metų Sočio Olimpinėse žaidynėse, vartojo dopingą. Kai kurie asmenys jau dabar ragina uždrausti Rusijos atletams dalyvauti Pjončano Olimpinėse žaidynėse.
Dar viena nerimą kelianti istorija yra Pietų Korėjos prezidentės Park Geun-hye apkalta dėl korupcijos skandalo. Jeigu apima kažkoks dejavu jausmas – Brazilijos prezidentui Dilmai Roussedffui taip pat buvo pradėtas apkaltos procesas ir iki Rio žaidynių jis buvo nušalintas.
„Negaliu teigti, jog šios politinės problemos nedaro įtakos Olimpinėms žaidynėms, tačiau galime su tuo susitvarkyti. Gali būti šiokie tokie politiniai pokyčiai. Galbūt greitu laiku vyks rinkimai. Kad ir kas taptų nauju prezidentu, visi kandidatai pasisakė remsiantys Pjončano Olimpines žaidynes, todėl viskas turėtų būti gerai,“ – teigė Lee.
Visų Olimpines žaidynes organizuojančių komitetų galvos skausmas yra pastatų likimas pasibaigus olimpiniams renginiams. Lee tikina, kad šis pastatai „vaiduokliais“ tikrai netaps – juos perims privatūs savininkai. Jo teigimu, 10 iš 12 pastatų likimas jau nuspręstas. Lee taip pat tiki, kad pastatai dar bus naudojami, kadangi kitos 2022 metų Žiemos Olimpinės žaidynės taip pat vyks Azijoje. Jis teigia, kad bendradarbiauja su Pekino žaidynių organizatoriais dėl šių patalpų naudojimo atletų treniruotėms.
Lee taip pat svajoja, kad jo organizuojamos žaidynės padės įkvėpti Azijos vaikus užsiimti žiemos užsiėmimais.
„Žiemos sportas kol kas buvo skirtas tik europiečiams ir amerikiečiams. Korėjos ir Kinijos jaunoji karta nelabai žavisi tokiais užsiėmimais. Po 2018 ir 2022 metų žaidynių žiemos sporto užsiėmimai bus populiarūs ir tarp azijiečių,“ – tikino Lee.
