Ir toliau vykstant psichologiniam karui tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos dėl Ukrainos, sparčiai artėjama prie ribos, kai taikiai išeiti iš krizės gali būti neįmanoma.
Joe Bidenas stojo į kovą su Vladimiru Putinu, kuris naudojasi Ukraina kaip įkaite, siekdamas priversti JAV iš naujo derėtis dėl Šaltojo karo rezultatų. Tai padaryti gali būti neįmanoma, atsižvelgiant į didžiules politines rizikas, kurias jie abu pastatė ant kortos.
Tuo metu kai amerikiečiai susiduria su pandemija, didele infliacija ir rungiasi savo politinėse kovose, susidorojimas Rytų Europoje gali atrodyti kaip kažkieno kito problema. Be to, Bidenas jau pareiškė, kad nesiųs JAV karių į Ukrainą, kuri nėra NATO narė.
Tačiau tikrovė tokia, kad dvi didžiausios pasaulio branduolinės valstybės dalyvauja dvikovoje, kuri yra pats įtempčiausias valios išbandymas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą gali sukelti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų kariuomenių susidūrimą Europoje.
Amerikiečiams ant kortos pastatytas Vakarų patikimumas, JAV pasaulinės galios suvokimas ir antrinių pasekmių, kurios skaudžiai smogs namuose, galimybė, pavyzdžiui, krizės paskatintas energijos kainų šuolis. Kremliaus valdovas, prie Ukrainos sienų laikantis 100 tūkst. karių, verčia pasaulį spėlioti, kaip viskas baigsis.
Būtent to siekia Putinas, kuris gyvena tam, kad išvestų priešininkus iš pusiausvyros. Kai kurie analitikai mano, kad Rusijos lyderis blefuoja ir invazijos grėsmę iškėlė norėdamas derybose su JAV laimėti lygiavertę supervalstybės poziciją. Kiti įžvelgia siekį destabilizuoti padėtį Ukrainoje be invazijos arba nacionalistinį žaidimą dėl populiarumo šalyje.
Tačiau Putinas taip pat gali jausti JAV silpnumą ir susiskaldymą Europoje, todėl mano, kad jei kada nors norės sužlugdyti Ukrainos viltis dėl provakarietiškos ateities, dabar tam yra tinkamas metas. Kadangi JAV atmeta jo reikalavimus, o jo prestižas taip smarkiai susijęs su krize, vargu ar jis tiesiog susipakuos daiktus ir grįš namo.
„Vienintelis dalykas, kuriuo esu įsitikinęs, yra tai, kad šis sprendimas yra visiškai V. Putino sprendimas, – trečiadienį sakė Bidenas. – Niekas kitas to sprendimo nepriims, niekas kitas tam sprendimui įtakos neturės. Tą sprendimą priima jis.“
Kodėl Putinui tokia svarbi Ukraina?
Norint suprasti šį sprendimą, būtina įvertinti, kodėl Ukraina tokia svarbi Rusijos vadovui. Buvusiam KGB karininkui Sovietų Sąjungos žlugimas buvo istorinė katastrofa. NATO plėtrą į rytus jis interpretavo kaip didžiosios civilizacijos pažeminimą. Tai paaiškina, kodėl jis reikalavo nuolaidų, kurių Bidenas niekada negalės priimti, įskaitant užtikrinimą, kad Ukraina niekada nestos į NATO, ir reikalavimą išvesti Vakarų karius ir ginkluotę iš buvusių Varšuvos sutarties valstybių, tokių kaip Lenkija ir Rumunija, kurias jis laiko grėsme Rusijos saugumui.
Per pastarąjį dešimtmetį Putinas stengėsi atkurti senąją Rusijos įtakos sferą buvusiose sovietinėse valstybėse, tokiose kaip Ukraina. Šis planas baigėsi 2014 m. suverenios Ukrainos teritorijos – Krymo – aneksija.
Turint omenyje jo paties autokratinį režimą, taip pat akivaizdu, kad klestinti, į Vakarus orientuota demokratija Ukrainoje yra netoleruotina. Ji gali tapti pavyzdžiu, kurį galėtų imituoti nuo jo valdymo, korupcijos ir represijų pavargę rusai.
Bideno spaudos konferencija įsimins dėl jo klaidos, kai jis užsiminė, kad Rusijai gali būti netaikomos visos sankcijos, jei Putinas įvykdys tik „nedidelį įsiveržimą“. Tačiau Bidenas taip pat atvirai atskleidė Putino motyvus. Prezidentas spėliojo, kad Rusijos vadovas kovoja siekdamas atkeršyti už istoriją ir už XXI a. Rusijos vaidmenį.
„Berlyno siena griuvo, imperija buvo prarasta, artimojo užsienio nebėra ir t.t. Sovietų Sąjunga buvo suskaldyta, – sakė Bidenas, spėdamas apie Putino pasaulėžiūrą. – Bet pagalvokite, ką jis turi. Jis turi aštuonias laiko juostas, degančią tundrą, kuri natūraliai daugiau neužšals, situaciją, kai jis turi daug naftos ir dujų, bet bando rasti savo vietą pasaulyje tarp Kinijos ir Vakarų.“
Dar vienas Putino Rusijos atkūrimo projekto komponentas – Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, prestižo menkinimas, kuris yra antrinis Ukrainos gambito tikslas. Čia taip pat slypi jo pastangos manipuliuoti rinkimais. Nors ginčijamasi, ar jo įsikišimas Donaldo Trumpo naudai ir prieš demokratų kandidatę Hillary Clinton buvo lemiamas 2016 m., jis išlaisvino destruktyvias politines jėgas JAV viduje.
Kandidatas, kurį jis palaikė ir kuris jam, kaip prezidentui, nuoširdžiai nusilenkė, dabar vadovauja puolimui prieš Amerikos demokratiją, kuris sutampa su Putino tikslais. O Bidenas susidorojimo Ukrainoje metu yra susilpnintas namuose, nes Trumpas užtikrino, kad milijonai piliečių jį laiko neteisėtu prezidentu.
Bideno strategija
Putino iššūkiai padeda paaiškinti Bideno požiūrį į krizę. Jis praleido keletą savaičių bandydamas suvienyti Vakarų sąjungininkus dėl sankcijų paketo, kuris veiksmingai atkirstų Rusiją nuo Vakarų ekonomikos.
Štai kodėl Bideno komentarai trečiadienį buvo tokie žalingi, nes jis iš esmės pripažino, kad Vakarai nesutaria. Tačiau jis taip pat sakė tiesą. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę paragino sukurti Europos kanalą Putinui, siūlydamas Rusijos vadovui išnaudoti atskirtį nuo JAV.
Be to, kad pažadėjo sankcijas, kurios nutrauktų daugelį Rusijos ryšių su išsivysčiusiu pasauliu, Bidenas, atrodo, žaidžia rizikingą proto žaidimą su Putinu. Jis nupiešė užsitęsusio kruvino sukilimo Ukrainoje vaizdą tuo metu, kai Vašingtonas svarsto galimybę apginkluoti Kijevo vyriausybę taip, kaip apginklavo Afganistano modžahedus, kurie devintajame dešimtmetyje išstūmė Sovietų Sąjungą iš Afganistano.
„Galite įžengti į Ukrainą ir laikui bėgant, patirdami didelius nuostolius ir ekonominius praradimus, ją okupuoti. Bet kiek metų? Vienerius? Tris? Penkis? Dešimt? Kiek tai užtruks? Kokią rinkliavą tai pareikalaus? Tai tikra. Tai turi pasekmių“, – trečiadienį sakė Bidenas.
Putinui turi rūpėti, kad Ukrainoje gali kilti kivirčas, atsižvelgiant į jo jautrumą politinei opozicijai ir didelį šauktinių skaičių Rusijos kariuomenėje, kurie gali pradėti grįžti namo kūnų maišuose. Tai taip pat gali reikšti ribotesnį specialiųjų ir nereguliariųjų pajėgų bei žvalgybos priemonių įsiveržimą.
Vienas iš įdomiausių JAV požiūrio į Ukrainos krizę aspektų buvo nerimastinga JAV retorika apie neišvengiamą invaziją ir žvalgybos ataskaitų apie Rusijos pajėgų telkimą nutekinimas. Sunku pasakyti, ar administracija taip suteikia sau politinę priedangą, norėdama parodyti, kad ji nebuvo užklupta netikėtai, jei Rusijos tankai kirs sieną.
Vašingtonas taip pat gali pabrėžti šią grėsmę siekdamas priversti europiečius grasinti sankcijomis. Pavyzdžiui, JAV jau seniai nesutaria su Vokietija dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, nutiesto rusiškoms dujoms tiekti į Vakarų Europą. Dabar naujoji Berlyno vyriausybė davė suprasti, kad sustabdys dujų srautą, jei Rusija įsiverš į Ukrainą.
Tačiau kartais atrodė, kad JAV savo pareiškimais apie tikėtiną invaziją, įskaitant Bideno pareiškimus trečiadienį, beveik persekioja Putiną. Tokia taktika gali padidinti spaudimą Rusijos vadovui, tačiau tai yra didžiulė rizika.
Respublikonai užsipuolė Bideną
Tačiau ne tik Putinas patiria didžiulį politinį spaudimą. Bidenas taip pat. Rusijos invazija būtų rimtas iššūkis Europai, kuri vis dar pasikliauja JAV kaip savo saugumo garantu, ir sukeltų didžiulį užsienio politikos galvos skausmą prezidentūrai, kurią ir taip krečia krizės.
Pasaulio politiką sukrėstų atstumta Rusija, dar labiau pasiryžusi sužlugdyti Vašingtono tikslus. Bidenui gali tekti skubiai pasiųsti karius sustiprinti NATO sąjungininkus Baltijos šalyse, kad atgrasytų nuo tolesnio Rusijos ekspansionizmo.
O nauja Europos priešprieša atitrauktų JAV dėmesį nuo pagrindinės strateginės kovos ateinančiais dešimtmečiais – Kinijos keliamo pasaulinio iššūkio. Be to, principai, kuriais grindžiamas Amerikos vadovavimas laisvų tautų bendrijai, būtų sugriauti, jei Putinas galėtų be pasekmių sunaikinti mažesnę demokratiją.
Kinija ir Taivanas stebės, kaip reaguos JAV. Krizė turi ir toli siekiančių pasekmių šalies viduje. Jei Putinas įsiverš dabar, Bidenas atrodys silpnas. Jis jau dabar atrodo kaip bėgantis iš Putino paskos.
Jo praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos vadovu Ženevoje kritikai pavadins nuolaidžiavimu. Jo sunki padėtis bus dovana respublikonams, vaizduojantiems jį kaip sumišusį ir nerangų prieš šių metų kadencijos vidurio rinkimus ir 2024 m. prezidento rinkimus.
Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas ketvirtadienį leido pajusti šių išpuolių skonį, apibūdindamas Bideno komentarus apie galimą „nedidelį Rusijos įsiveržimą“ kaip „keistus ir niokojančius“.
„Kodėl mūsų prezidentas spekuliuoja kaip pasyvus stebėtojas nuošalyje? Jis nėra žinovas. Jis nėra Putino psichoanalitikas. Jis yra Jungtinių Valstijų prezidentas“, – sakė respublikonas.
Jo kandi kritika pabrėžė, kad Bidenas, kaip ir Putinas, negali sau leisti pralaimėti valios išbandymo, kuris vyks įtemptomis ateinančiomis dienomis.
