2050 metais daugiau kaip 5 mlrd. žmonių gali būti sunku gauti vandens, antradienį, likus kelioms savaitėms iki svarbios aplinkosaugos konferencijos COP26, įspėjo Jungtinės Tautos. 2018-aisiais 3,6 mlrd. žmonių mažiausiai mėnesį per metus neturėjo pakankamų galimybių gauti vandens, sakoma naujoje JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje.
„Turime suvokti grėsmingai artėjančią vandens krizę“, – sakė PMO vadovas Petteri Taalasas.
Ataskaita „The State of Climate Services 2021: Water“ pasirodė prieš JT klimato kaitos konferenciją COP26, vyksiančią Škotijos Glazgo mieste nuo spalio 31-osios iki lapkričio 12-osios. PMO pabrėžė, kad per pastaruosius 20 metų sausumoje esančio vandens – žemės paviršiuje ir po juo esančio skysto vandens, sniego ir ledo – kiekis mažėjo po centimetrą per metus.
Didžiausi nuostoliai matomi Antarktyje ir Grenlandijoje, bet daug tankiai apgyvendintų, žemumose esančių zonų, tradiciškai aprūpindavusių vandeniu, taip pat jo netenka reikšmingai daug, nurodė PMO. Pasak agentūros, tai labai susiję su vandens saugumu, nes tik 0,5 proc. vandens Žemėje yra panaudojamas ir prieinamas gėlas vanduo.
Didėjanti temperatūra lemia globalius ir regioninius kritulių kiekio pasikeitimus ir keičia kritulių eigas bei žemės ūkio sezonus. Tai savo ruožtu labai veikia maisto saugą, žmonių sveikatą ir gerovę, sakė Taalasas.
Tuo pačiu per pastaruosius 20 metų dažnėjo su vandeniu susiję pavojai. Nuo 2000 metų su potvyniais susijusių stichinių nelaimių padaugėjo 134 proc., palyginti su ankstesniais dviem dešimtmečiais.
„Dėl dabartinio šiltėjimo drėgmės atmosferoje yra 7 proc. daugiau ir tai taip pat prisideda prie potvynių“, – spaudos konferencijoje sakė Taalasas.
Pasak PMO, dauguma su potvyniais siejamų žmonių žūties atvejų ir ekonominių nuostolių fiksuojama Azijoje, kur reikia stiprinti perspėjimo dėl upių potvynių sistemas. Tuo pačiu metu sausrų kiekis ir trukmė nuo 2000-ųjų padidėjo maždaug 30 proc., o labiausiai nuo to kenčia Afrika.
Taalasas paragino šalis per COP26 didinti savo įsipareigojimus. Pasak jo, dauguma pasaulio lyderių kalba apie klimato kaitą kaip apie didelį pavojų žmonijos gerovei, bet jų veiksmai neprilygsta žodžiams.
„Negalime laukti dešimtmečius ir tik tada pradėti veikti, – sakė jis. – Tai taip pat žinia tokioms šalims kaip Kinija, sakiusi, kad norėtų iki 2060-ųjų tapti neutrali klimato atžvilgiu, bet neturinti konkretaus plano ateinančiam dešimtmečiui.“
Pasak Taalaso, svarbiausias prioritetas COP26 yra ambicijų kovojant su klimato kaita didinimas, bet daugiau nuveikti reikia ir dėl adaptacijos prie klimato kaitos, nes neigiama tendencija tęsis artimiausiais dešimtmečiais ir – kalbant apie ledynų tirpsmą bei vandenynų lygio kilimą – šimtmečiais.
