Daug kur pasaulyje juntamas nemenkas entuziazmas 46-ojo Jungtinių Valstijų prezidento atžvilgiu ir didelis susidomėjimas jo tikėjimu. Joe Bidenas yra katalikas ir popiežiaus Pranciškaus draugas. Tačiau jis taip pat patiria Amerikos fundamentalistų spaudimą.
Inauguracijos dieną Joe Bidenas pirmiausia apsilankė katalikų Mišiose, o inauguracijos ceremonijos metu kunigas jėzuitas prašė jam Dievo palaimos. Pirmąjį kreipimąsi į tautą 78 metų prezidentas pradėjo malda už daugiau nei 400 tūkstančių koronaviruso aukų Jungtinėse Valstijose. O kai kiek vėliau kameros nusekė Bideną į jo kabinetą Baltuosiuose rūmuose, ant palangės už prezidento nugaros buvo galima pastebėti jo nuotrauką su popiežiumi Pranciškumi.
Naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas yra katalikas – tik antras katalikas, išrinktas į aukščiausią Amerikos postą po Johno F. Kennedy, kuris prezidentu tapo 1960 m. Tačiau pastarojo meto reikšmingi pokyčiai Jungtinėse Valstijose lėmė, kad Katalikų Bažnyčia tapo didžiausia šalyje tikinčiųjų bendruomene.
„Kai Joe Bidenas gimė ir buvo pakrikštytas, Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Valstijose vis dar buvo pagrindinių tendencijų pakraštyje, tačiau 1940–1960 m. ji labai sparčiai išpopuliarėjo, – sako Bažnyčios istorikas Massimo Faggioli. – Bidenas yra tradicinis katalikas, bet ne tradicionalistas. Jo tikėjimui didelę įtaką padarė tiek popiežius Jonas XXIII (1958–1963), tiek ir Antrasis Vatikano susirinkimas (1962–1965).“
Kultūrinis karas
Italų kilmės penkiasdešimtmetis Faggioli daugelį metų dėstytojavo įvairiose JAV vietose. Jo naujos knygos pasirodymas Jungtinėse Valstijose ir Italijoje buvo specialiai planuojamas, kad sutaptų su prezidento inauguracijos ceremonija. Tai nėra akademinis darbas, tai – šiuo metu stebimo religinės įtampos Jungtinėse Valstijose, o ypač Amerikos katalikų nuotaikų, analizė.
Faggioli teigia, kad atskiros Katalikų Bažnyčiai priklausančios grupelės Jungtinėse Valstijose krypsta link fundamentalizmo, ir kad ne vienas vyskupas yra linkęs atvirai ginčyti popiežiaus Pranciškaus autoritetą. Jis netgi kalba apie „schizmos“, „kultūrinio karo“, karo prieš šiuolaikinę visuomenę ir vertybes užuomazgas.
Faggioli daug dėmesio skiria pirminei Amerikos reakcijai į J. F. Kennedy 1960 metais. Kaip airių katalikų palikuonis jis buvo sutiktas itin priešiškai.
„Pirmojo kataliko prezidento tikėjimas tapo problema svarbiems protestantų vadovaujamiems valdžios aparato sektoriams. Išsirinkus antrąjį prezidentą kataliką, šaliai nekyla problemų dėl to, kad Bidenas yra katalikas, tačiau pakankamai reikšmingam Jungtinių Valstijų Katalikų Bažnyčios segmentui kyla problemų dėl to, kokiai katalikybės srovei ji atstovauja“, – rašo Faggioli.
Jiems už tos pačios lyties santuokas pasisakantis ir griežtai abortų nesmerkiantis Bidenas atrodo per daug nuosaikus.
Antiliberalai
Katalikai tradicionalistai ir neo-fundamentalistai kritiškai vertina Antrąjį Vatikano susirinkimą, 1965 m. pripažinusį ir paraginusį gerbti religijos laisvę ir žmogaus teises. Už šių naujų bažnytinio mąstymo krypčių Faggioli įžvelgia fundamentalistinį požiūrį, turėjusį didelę įtaką ankstesnei religinės minties raidai Jungtinėse Valstijose, kuri ir atvėrė kelią į valdžią buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui.
Faggioli toliau kalba apie tai, kiek katalikų vyskupų šiandieninėse Jungtinėse Valstijose taip giliai paveikė popiežiai Jonas Paulius II (1978–2005) ir Benediktas XVI (2005–2013), kad jie nebepripažįsta dvipartinio konservatyvumo, praktiškai be išlygų remdami vien tik Respublikonų partiją. Vos išrinktas popiežiumi Benediktas XVI ragino neokonservatyvius Jungtinių Valstijų katalikus transformuotis į neointegralistinį ir tradicionalistinį judėjimą – tokią katalikybės atmainą, „kuri nebėra tiesiog konservatyvi ar postliberali, bet atvirai antiliberali ir neliberali“. Faggioli tai vadina „Arbatėlės katalikybe“ („Tea Party Catholicism“), kurios šalininkus patraukė Trumpas.
Autoriaus nuomone, Bidenas, priešingai, atstovauja ekumeninei katalikybei. „Tai ne intelektuali, bet ne antiintelektuali katalikybė – populiarus tikėjimas su popkultūros gaidele“, – aiškina Faggioli.
„Pasikėsinimas įvykdyti perversmą“
Daugelio Jungtinių Valstijų vyskupų pasirinkta pozicija pasižymi dabartinio popiežiaus vengimu ar atviru oponavimu jam. Įdomu pastebėti, kad ne viename savo knygos puslapyje Faggioli narplioja glaudžiai persipynusius popiežiaus Pranciškaus ir prezidento Bideno likimus. 2018 m. vasarą žiniasklaidos specialistai ir kiti ekspertai visame pasaulyje stebėjosi buvusio nuncijaus JAV arkivyskupo Carlo Marijos Vigano paskelbtu straipsniu, kuriame buvo aršiai puolama Romos kurija, o popiežius Pranciškus raginamas atsistatydinti. Vėliau visi įtarimai buvo paneigti.
Tačiau, kaip rašo Faggioli, minėtame straipsnyje mesti kaltinimai sulaukė triukšmingo nedidelio Amerikos Katalikų Bažnyčios sektoriaus palaikymo
„Tai, kas iš tikrųjų buvo pasikėsinimas įvykdyti perversmą prieš popiežių, buvo pateikta vos ne kaip dvasinis kryžiaus žygis prieš homoseksualumą“, – teigia jis.
Pasak Faggioli, išpuolį viešai palaikė apie dvidešimt Jungtinių Valstijų vyskupų. „Nė vienas iš tų vyskupų niekada neatsiprašė ir neišsižadėjo savo paramos... Visai neatsitiktinai tai yra tie patys vyskupai, kurie siekia paskelbti Bideno išpažįstamą katalikybę nelegetimia.“
Faggioli gresiantį Jungtinių Valstijų Bažnyčios žlugimą ir susiskaldymą sieja su pasauliniu Katalikų Bažnyčios persiorientavimu, vadovaujant dabartiniam popiežiui. Nors Jungtinės Valstijos ir toliau neišvengiamai vaidina svarbiausią vaidmenį, apibrėžiant Vakarus, Pranciškus supranta, kad popiežius 21 amžiuje nebėra su Vakarais identifikuojamos Bažnyčios vadovas“, – rašo jis.
Tai paaiškina, kodėl jis, pavyzdžiui, siekia dialogo su Kinija ar šalimis, kuriose daugumą gyventojų sudaro musulmonai ir kurios priešingu atveju būtų griežtai nusistačiusios prieš Vašingtono politiką.
Autorius savo naująją knygą baigė metų sandūroje, todėl nenuostabu, kad nemažai dėmesio joje skiriama Jungtinių Valstijų vyskupų dvejonėms ir svarstymams dėl lapkričio mėnesį vykusių prezidento rinkimų ir Bideno pergalės juose, klausimui, ar pripažinti jų rezultatus ir ar pasveikinti nugalėtoją, nusisukant nuo Trumpo. Romos popiežius reagavo kur kas operatyviau ir iš karto pasveikino Bideną.
Ne mažiau keista ir įdomu buvo stebėti, kaip šie nuogąstavimai pasitvirtina prezidento inauguracijos dieną. Pranciškus pasveikino Bideną ilgu ir nuoširdžiu laišku iš Romos. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencija atsiuntė griežtą pareiškimą. Jame buvo sveikinimo žodžių, bet neapsieita ir be raginimų bei reikalavimų, paskatinusių vyskupus viešai kibti vieni kitiems į atlapus.
Faggioliui kova, apėmusi praktiškai visas Amerikos visuomenės sritis – ne vien Katalikų Bažnyčią – reiškia amerikietiškos svajonės pabaigos pradžią. „Mes galime tapti krikščionybės Jungtinėse Valstijose genetinės mutacijos liudininkais. Tai reikštų eksperimento, kuris du šimtmečius buvo išskirtiniu amerikietiškos katalikybės požymiu, pabaigą“, – sako jis.
O Bidenas, katalikas? Bidenas demokratas? Faggioli pabrėžia vieną pagrindinį veiksnį, lemiantį demokratijos atsparumą pastaraisiais dešimtmečiais – Jungtinių Valstijų katalikų bažnyčioje visais laikais buvo didžiulė etninė ir socialinė įvairovė.
