Pasaulio akcijų rinkos vakar ritosi žemyn jau ketvirtą dieną paeiliui - lyginant su prieš 8 dienas pasiektu visų laikų rekordu, įmonės rinkose prarado 4 trln. dolerių vertės. Specialistų manymu, panikuoti ir jungti taupymo režimo gyventojams kol kas neverta, tačiau reikia įdėmiai stebėti situaciją.
Pagrindinės Europos akcijų biržos smuko apie 2 proc., o daugumai investuotojų neliko jokio kito pasirinkimo, išskyrus atsitraukti į akcijų nuosmukio metu įprastą turtą, pavyzdžiui, auksą ar vieną pagrindinių biržų nuosmukio kaltininkų - valstybių obligacijas.
Volstryto ateities sandorių indeksai rodo, kad vakar Jungtinėse Valstijose turėjo prasidėti dar viena akcijų vertės kritimo banga. Be to, iš rinkų išgaravus metų pradžioje vyravusiai pakiliai nuotaikai, žemyn krito ir nafta bei pramoniniai metalai.
„Vaikai, žaidimų metas oficialiai baigėsi. Į rinką grįžęs nepastovumas kai kuriems investuotojams priminė, kad statymai viena kryptimi neegzistuoja“, - rinkų nuosmukį komentavo „Rabobank“ analitikai.
Tuo tarpu Europos akcijų indekso „STOXX“ nepastovumo indeksas pašoko iki aukščiausio lygio nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose.
Kitose rinkose, MSIC Azijos-Ramiojo vandenyno regiono, išskyrus Japoniją, indeksas prarado 3,4 proc., Taivano pagrindinis indeksas prarado 5 proc., o Honkongo „Hang Seng“ akcijų birža smuko 4,2 proc. Japonų „Nikkei“ krito daugiausiai nuo 2016 m. lapkričio - 4,7 proc., iki keturių mėnesių minimumo.
Pirminis akcijų išpardavimo faktorius buvo penktadienį sparčiai šoktelėjęs JAV valstybės obligacijų pelningumas. Tai sukėlė nerimą dėl spartesnio nei tikėtasi infliacijos augimo, kuris, tikėtina, lemtų ir pokyčius JAV federalinio atsargų banko (FED) planuose kelti palūkanų normas.
Ekspertai pažymi, kad rinkoms, kurias daugelį metų rėmė centrinių bankų kiekybinio skatinimo programos bei lengvi pinigai, tokios korekcijos gali būti itin skausmingos.
„Dow Jones Industrial Average“ indeksas užvakar nukrito 1175 punktais - tai smarkiausias svarbiausio JAV akcijų indekso kritimas per vieną dieną nuo 2008 m. finansinės krizės laikų.
Per dieną pagrindinis JAV akcijų indeksas nukrito 4,6 proc. 2008 m. rugsėjo 29 d. „Dow Jones“ nukrito 777,68 punkto po to, kai JAV Kongresas nepritarė pasiūlymui skirti bankams 700 mlrd. dolerių valstybinės paramos, subankrutavus investiciniam bankui „Lehman Brothers“.
Dabar investuotojai mėgina įžvelgti bent mažiausius permainų ženklus ekonominėse prognozėse.
Dar penktadienį JAV užimtumo departamentas paskelbė užimtumo statistiką, parodžiusią, kad amerikiečių atlyginimai išaugo daugiau, nei prognozuota.
Investuotojai taip pat atidžiai stebi JAV infliacijos duomenis. Šiuo metu manoma, kad JAV Federalinis atsargų bankas palūkanas šiemet kels tris kartus. Tačiau jei infliacija bus spartesnė, nei tikimasi, neatmetamas ir ketvirtas palūkanų kėlimas.
Ekonomistas Valdemaras Katkus „Vakaro žinioms“ paaiškina situaciją.
KAS ĮVYKO?
Jungtinių Valstijų rinkos veidrodis yra vadinamasis biržos indeksas SP 500. Jis užvakar nukrito 4,1 procento ir tai buvo didžiausias vienos dienos nuosmukis nuo 2011 metų. Per tris pastarąsias dienas, t.y. penktadienį, pirmadienį ir antradienį, į šį indeksą patenkančios bendrovės prarado apie 4 trilijonus JAV dolerių vertės ir tai prilygsta vienerių metų Vokietijos bendrajam vidaus produktui (BVP). Krentant šiam JAV indeksui, patraukė iš paskos ir Europos, ir Azijos, ir Didžiosios Britanijos vertybinių popierių indeksai.
KODĖL ĮVYKO?
Idilija JAV vertybinių popierių biržoje truko 205 dienas, kai be perstojo augo akcijų vertė. Tačiau investuotojai dabar išsigando, kai neseniai buvo paskelbta sausio mėnesio JAV darbo rinkos ataskaita. Joje buvo pastebėti du dalykai, galėję nulemti tokį kritimą. Paaiškėjo, kad JAV darbo vietų sukurta daugiau, negu buvo prognozuojama, t.y. buvo sukurta 200 tūkstančių darbo vietų, vietoj prognozuotų 180 tūkst., o taip pat pastebėta, kad atlyginimai auga daug greičiau, nei tikėtasi, t.y. 2,9 proc. vietoj - 2,6 proc. Tai reiškia, kad didėja infliacijos rizika, vadinasi, ateityje didės ir paskolų palūkanų normos. Visas tas 205 dienų vadinamasis „auksinis pasakojimas“ apie gerą JAV ekonomikos būklę buvo paremtas tuo, kad augimas buvo finansuojamas žemomis palūkanų normomis. Tada visi investuotojai pradėjo žiūrėti, o kokios yra ilgalaikių JAV vyriausybės obligacijų palūkanų normos. O tos normos išaugo per paskutinį mėnesį iki 2,7 proc. metinių, o pagrindinio JAV indekso SP 500 pajamingumas yra 4,1. Vadinasi, skirtumas yra 1,4 proc., kuris ir yra mažiausias nuo 2008 metų, todėl investuotojams pasirodė, kad yra per daug rizikos turėti akcijas - geriau pirkti obligacijas. Taigi, matosi, jog dėl infliacinių lūkesčių tikrai brangs ilgalaikis skolinimasis. Be to, viso pasaulio centriniai bankai per 9 pokrizinius metus įliejo į įvairių valstybių ekonomikas 16 trilijonų JAV dolerių, o tai prilygsta visos ES metiniam BVP, kitaip sakant, visos Europos metinėms pajamoms. Kadangi JAV pinigų spausdinimo programos yra stabdomos, Europa taip pat mažina apsukas, vadinasi, pigių pinigų ateityje vis mažės, o tai ir iššaukė bendrovių akcijų išsipardavimą.
Ką daryti?
Jeigu paimsime JAV akcijų rinkos kritimus, kurie pagilino krizę, tai 1929 m. spalio mėn. vieną dieną buvo 13 proc., kitą dieną - 12 proc. Na, o 1987 m. krizė prasidėjo, kai kritimai siekė 20 proc. Lyginant su tais didžiausiais kritimais, tai šiuo metu nieko panašaus nepastebima.
Tačiau tam tikrų pavojų esama. Pirmiausia, įmonės įvertins joms brangstančias paskolas ir jų augimas tikriausiai sulėtės. Tačiau kalbant apie kylančias krizes, visuomet svarbiausios yra nuotaikos ir lūkesčiai. Nes krizės prasideda tada, kada žmonės jomis patiki: gyventojai pradeda leisti mažiau pinigų, įmonės pradeda mažiau investuoti, gyventojai tuomet išleidžia dar mažiau ir taip krizė pati save įsuka... O tokiai spiralei įsisukus viskas pradeda kristi žemyn. Klausimas dėl tų nuotaikų yra pavojingas, jas reikia sekti, bet šiuo metu kol kas nuotaikos išlieka stabilios ir nėra požymių, kad krizės lūkesčiai iš vertybinių popierių biržos persimestų į realią ekonomiką. Dabar manoma, kad viskas pasibaigs trumpesnio laikotarpio kritimu biržose. Bet reikia tas nuotaikas stebėti, ką mes kartu ir darysime. Aš siūlyčiau gyventojams neskubėti pereiti į taupymo režimą, bet reikia būti budriems ir sekti naujienas „Vakaro žiniose“. Be to, rekomenduočiau pasikalbėti su kaimynais, su giminėmis, su bendradarbiais ir stebėti, kaip tos nuotaikos formuojasi. Klausimas tik toks: ar tas akcijų rinkų kritimas yra pakankamas įvykis, jog nuotaikos taptų blogesnės, nei buvo praėjusį ketvirtadienį.
Šaltinis: Respublika.lt
