Kodėl mokslo metai pradedami rugsėjo 1-ąją?
Rugsėjo 1-oji - naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Šią dieną pirmaklasiai pirmą kartą išeina į mokyklą, tad jiems tai naujo patyrimo šventė. Kiti po vasaros atostogų susitinka bendramokslius: klasiokus ar kursiokus.
Kodėl mokslo metai pradedami būtent rugsėjo 1-ąją? Ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Sovietų Sąjungos šalis, atėjo iš Bizantijos, kur rugsėjo 1-oji buvo ir Naujųjų metų pradžia. Ten buvo manoma, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III-asis, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m., Petro Didžiojo įsakymu, metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones.
Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai. Taigi rudenį jie vaikus jau galėdavo išleisti į mokslus.
Beje, kitose šalyse mokslo metų pradžiai neskiriama tiek daug dėmesio. Pavyzdžiui, Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą atvedami apytikriai rugsėjo-spalio mėnesiais. JAV mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį.
Rugsėjo 1-ąją dabar mes švenčiame ir Mokslo ir žinių dieną. Pagal Lietuvos įstatymą, ji yra atmintina diena. Pradėta švęsti nuo 1984 m. kaip Mokslo žinių diena.
Rugsėjo pirmąją galės palydėti vaikus
Šis rugsėjis skirsis nuo ankstesniųjų, nes naujasis Darbo kodeksas daugiau tėvų suteikia galimybę vaikus palydėti į mokslo metų pradžios šventę, taip pat numatyta daugiau lengvatų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad, pagal naująjį Darbo kodeksą, tėvai, kurie neturi teisės į kas mėnesį suteikiamas papildomas poilsio dienas (dažnai vadinamas mamadieniais arba tėvadieniais), auginantys vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.
Naujovė ta, kad nuo šiol ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams. Be to, anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų, o dabar – iki 14 metų.
Į sostinės mokyklas nuo rugsėjo ruošiasi daugiau kaip 6 400 pirmokų. Tūkstančiai moksleivių jau penktadienį užpildys klases. Smagią rugsėjo pirmosios šventę, deja, ir vėl pasitinkame su nerimu širdyse ir gausybe neatsakytų klausimų. Ypač sunku pradinukų tėvams, nes pirmaklasiai nepratę prie mokyklos ritmo, jie nedrąsūs, juos baugina nežinia.
O mokyklos, ypač Vilniuje, perpildytos. Mokytojų padėtis neabejotinai turėtų būti geresnė, o valdžios duoti pažadai turėtų nenugrimzti į praeitį. Sunku ir vaikams, ir mokytojams.
Tėvams rugsėjis - ir finansiškai nelengvas laikas. Ypač turintiems pirmaklasių vaikų. Nemažiau svarbūs sprendimai: ar pirmokėlis jau yra savarankiškas laukti vienas namuose grįžtančių tėvų, ar kas juo pasirūpins? O gal liks pailgintoje grupėje ir ten ruoš pamokas?
Nedžiuginanti statistika
Nacionalinio egzaminų centro atliktas tyrimas parodė, jog emigruoti iš Lietuvos nori net 43,2 proc. aštuntokų.
„Jau 19 proc. ketvirtokų nori emigruoti iš Lietuvos. Dar baisesnis vaizdas, kai apklausiami aštuntokai – nori emigruoti 43 proc. Aš nežinau, kas vyksta mokyklose, šeimose, apie ką jie šnekasi?“, – spaudos konferencijoje klausė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Net trečdalis dabartinių aštuntokų savęs nebelaiko Lietuvos patriotais. Tas tarpsnis mokykloje, vaikai, dar mažai patyrę neigiamų patirčių... Jie turi turėtų mylėti tą savo kraštą, bet nemyli, nori emigruoti“, – pastebėjo jis.
Gegužės pradžioje buvo pristatytas Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas.
Mums, tėvams ir mokytojams reikėtų dažniau ir nuoširdžiau su vaikais kalbėti apie Tėvynės meilę. Reikia jiems teigti, kad svarbu ne kuo daugiau gauti iš Tėvynės. Svarbiausia – rūpintis Tėvyne, kurti ją klestinčią ir turtingą, kad ji taptų mums visiems jaukiais namais.
Nauda ar žala: vaikas ir kompiuteris
Nors kompiuterinis raštingumas yra būtinas šiuolaikiniams moksleiviams ugdyti jų kūrybiškumą, loginį mąstymą, kalbos įgūdžius, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog kompiuteris vaikui daro ir neabejotiną žalą – atima daug laisvalaikio, stabdo natūralią raidą. Kompiuteris niekada nepakeis gyvo bendravimo su draugais, tėvais, nepakeis knygų skaitymo. Jei tėvai neriboja naudojimosi kompiuteriu laiko, vaikams gali kilti ne tik fizinių, socialinių, bet ir sveikatos ir psichologinių problemų. Neretai tai gali privesti net ir iki savižudybės.
Kaip pasiekti, kad kompiuteriai, internetas nežalotų vaiko psichiškai ir fiziškai? Tėvai, deja, dažniausiai yra visiškai nepasiruošę tokiam auklėjimui. Čia turėtų būti aktyvesnė ir mokykla. Joje moksleiviai turėtų gauti rimtas pamokas, kaip dirbti su kompiuteriu, kad šis taptų jų draugas, o ne klastingas priešas.
Parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus
Deja, mokyklose būna ir smurto. Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai turėtų greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. Kaip mokytojui ar bet kuriam kitam mokyklos darbuotojui, ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtojui iš vaiko elgesio, kitų požymių atpažinti fizinio, psichologinio, seksualinio smurto formas, nepriežiūrą, kaip reaguoti, įtarus smurto atvejį, – tai konkrečiai aprašyta Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru parengtose „Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“.
„Vaikystėje patiriamas smurtas turi ilgalaikius neigiamus padarinius vaiko raidai, ypač daroma žala jo emocijoms, gebėjimui užmegzti socialinius ryšius. Socialinės emocinės kompetencijos tiesiogiai susijusios su vaikų gebėjimu susikaupti, įsiminti naują medžiagą, įsitraukti į mokymąsi – taigi, tiesiogiai veikia ir vaiko ugdymąsi. Mokytojai turi galimybę kuo anksčiau atpažinti vaiką, prieš kurį smurtaujama, ir jam padėti. Šios psichologų ir kitų specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nusakyta, pagal kokius požymius atpažinti smurtą patiriantį vaiką ir kokių veiksmų reikia tučtuojau imtis, ką turėtų žinoti kiekvienas mokytojas ir mokyklos darbuotojas, – pagalba mokyklai, su jomis turi būti supažindinti visi mokyklos darbuotojai“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Jeigu bet kuris mokyklos darbuotojas įtars, kad prieš vaiką galimai smurtaujama, jis tučtuojau turėtų pranešti mokyklos vadovui, o pastarasis – savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir policijai. Mokyklos vaiko gerovės komisija privalės organizuoti pagalbą vaikui. Nepranešimas apie smurtavimą užtrauks teisinę atsakomybę.
Rekomendacijose išvardintos smurto formos ir detalūs atpažinimo kriterijai. Jei matomos sumušimų, sužalojimų žymės ant vaiko kūno, kraujosruvos be paaiškinamos medicininės priežasties, pastebima vaiko baimė grįžti namo, perdėtas lipšnumas, nuolankumas su svetimais žmonėmis ar atvirkščiai – agresyvumas ir daugybė kitų požymių leidžia įtarti smurtą prieš vaiką. Dokumente taip pat nusakoma, koks suaugusiųjų elgesys laikytinas smurtingu. Pvz., psichologinis smurtas gali pasireikšti vaiko atstūmimu, kai suaugusieji vaikui įvairiais būdais demonstruoja, kad jis nemylimas ir nepageidaujamas, vaiko keikimu, jo išskyrimu iš kitų šeimos narių, neįleidimu namo, prisidengiant disciplinos tikslais, ir kt. Atsižvelgiant į seksualinio smurto specifiką, rekomendacijų priede pateikiami skirtingo amžiaus vaikų adekvataus ir pažeisto seksualinio elgesio aprašymai.
Nauji mokykliniai autobusai
Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija nupirko ir mokykloms perduos 82 naujus mokyklinius autobusus. Geltonieji autobusai buvo iškilmingai perduoti rugpjūčio 29 d. 13 val. Vilniuje, Katedros aikštėje. Autobusai išriedėjo į 55 savivaldybes, į 21 iš jų – po du.
Visuose autobusuose įrengti ES standartus atitinkantys užvedimą blokuojantys alkotesteriai. Visi autobusai 19 vietų, 35 – „Mersedes“ ir 47 – „Iveco Daily“ markės.
Nauji autobusai pirmiausia bus skirti toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantiems mokiniams, priešmokyklinio ugdymo vaikams vežti, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, taip pat mokiniams, turėjusiems pakeisti mokyklą dėl jos reorganizavimo ar pertvarkymo. Trisdešimt autobusų pakeis jau netinkamus naudoti geltonuosius autobusiukus.
Atsižvelgdama į mokyklinių autobusų poreikį, Švietimo ir mokslo ministerija antrus metus iš eilės padvigubino perkamų geltonųjų autobusiukų kiekį. Nuo 2016 m. ministerija mokykliniams autobusams pirkti papildomai naudoja ir ES projekto lėšas. Šiemet už daugiau nei 1 mln. eurų iš ES paramos nupirkti 35 autobusiukai. O tęsiant ministerijos vykdomą Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013–2017 m. programą, už daugiau nei pusantro milijono eurų nupirkti dar 47 autobusai.
Švietimo ir mokslo ministerija, 2000 m. inicijavusi mokyklų aprūpinimą geltonaisiais autobusais, savivaldybėms jau yra nupirkusi 903 autobusus. Kasdien geltonaisiais autobusais į mokyklas vyksta apie 20 tūkst. mokinių.
Mokydamasis mokykloje vaikas užauga, subręsta, mokosi ne tik mokslo dalykų, bet ir bendravimo, gerų jausmų. Žmogus mokosi didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę ir jaunystę. Taigi rugsėjo 1-oji tarsi viso gyvenimo šventė. Tai graži ir prasminga šventė. Pasistenkime, kad ir po jos mūsų vaikams būtų visada giedras dangus. Ir kad jie būtų laimingi.
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
