JAV centrinis bankas, kuris gana agresyviai didino bazines palūkanas nuo pat 2016 m. gruodžio mėnesio, neseniai stipriai pakoregavo savo pinigų politiką ir šiemet jau antrą kartą sumažino pinigų kainą. Pirmąkart palūkanos buvo sumažintos liepos pabaigoje, o antrą kartą – rugsėjo viduryje. Paprastai centriniai bankai mažina palūkanas kai šalies ekonominė situacija akivaizdžiai blogėja ir tokiu būdu leidžia ekonomikai laisviau kvėpuoti bei sparčiau atsigauti nuo sunkmečio pasekmių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tas faktas, kad JAV centrinis bankas du kartus sumažino palūkanas nereiškia, kad JAV ekonomika paniro į recesiją, o centrinis bankas kovoja su krizės pasekmėmis.
Šiuo atveju JAV centrinis bankas ne kovoja su krize – bet siekia kitų tikslų. Pirma – apsaugoti JAV ekonomiką nuo lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo ir neigiamų prekybos karų pasekmių. Antra – nuraminti finansų rinkas ir sumažinti investuotojų nerimą dėl galimo ženklaus JAV ekonomikos augimo tempo sulėtėjimo ateityje. Antras aspektas šiuo metu yra itin svarbus, kadangi suintensyvėję prekybos karai pastaruoju metu iš tiesų pasiejo šiokią tokią paniką finansų rinkose dėl JAV ūkio perspektyvų. Pagrindinis rodiklis, kuris atspindi investuotojų lūkesčius dėl JAV ekonomikos perspektyvų, yra skirtumas tarp 10 ir 2 metų JAV obligacijų pajamingumo: mažėjantis skirtumas indikuoja apie didėjantį investuotojų nerimą dėl situacijos JAV ekonomikoje. Negana to, neigiama šio indekso reikšmė leidžia gana tiksliai nuspėti, kad JAV ekonomika netrukus gali panirti į recesiją. Dabartinė šio rodiklio reikšmė siekia vos +0,6 proc. punkto, tad rinkos iš tiesų akivaizdžiai nerimauja dėl situacijos JAV ekonomikoje.
Tačiau nepaisant išaugusio nerimo finansų rinkose, šiuo metu yra klaidinga teigti, kad JAV ekonomika yra ant recesijos slenksčio – dėl kelių labai svarbių priežasčių. Kalbant apie viršuje paminėtą JAV obligacijų pajamingumų skirtumą, reikėtų atkreipti dėmesį į du svarbius faktorius. Pirma – tam, kad iš tiesų tiksliai nuspėti artėjančią JAV ekonominę krizę, rodiklio reikšmė „minuso“ zonoje turi išlikti gana ilgą laiką, t.y. mažiausią vieną ketvirtį iš eilės. Antra – net tada, kai šis rodiklis iš tiesų ilgą laiką yra neigiamas, reali krizė į JAV ekonomiką ateina su tam tikru pavėlavimu. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti paskutinę JAV recesiją: krizė JAV ekonomikoje oficialiai buvo paskelbta 2007 m. gruodį, tuo tarpu kai neigiamas skirtumas tarp 10 ir 2 metų JAV obligacijų palūkanų paskutinį kartą prieš krizę buvo užfiksuotas 2007 m. gegužę. Kitaip tariant, praėjo pusmetis kol JAV ekonomika realiai įžengė į recesiją.
Kaip ir buvo minėta viršuje, skirtumas tarp 10 ir 2 metų JAV obligacijų pajamingumų šiuo metu dar vos vos laikosi „pliuso“ zonoje, tad net jei vadovautumėmės vien šiuo rodikliu, išvada akivaizdi: iki realios JAV krizės mums dar toli. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus rodiklius, kurie taipogi gana tiksliai leidžia daryti prognozes apie sekančią JAV recesiją – (1) JAV centrinio banko apskaičiuojamas išankstinis JAV ekonomikos ciklo indikatorius ir (2) JAV centrinio banko atliekama komercinių bankų apklausa dėl bankų taikomų skolinimo (kreditavimo) sąlygų. Pirmasis indikatorius jau kurį laiką išlieka absoliučiai stabiliame lygyje ir neblogėja. Tuo tarpu antrasis indikatorius rodo, kad JAV komerciniai bankai pastaruoju metu švelnino skolinimo sąlygas, nors paprastai prieš krizę ši apklausa visada rodo apie bankų skolinimo sąlygų griežtėjimą.
Na ir galų gale, galima panagrinėti kelis svarbiausius faktinius JAV ekonomikos rodiklius ir jų reikšmes. JAV centrinio banko duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, JAV BVP padidėjo 2,3 proc. Taip, reikia pripažinti, kad lyginant su ankstesniais laikotarpiais, JAV ekonomikos plėtra kiek sulėtėjo: pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį JAV BVP išaugo 2,7 proc.; antrąjį 2018 m. ketvirtį JAV BVP išaugo 3,2 proc. Antrąjį šių metų ketvirtį JAV BVP augimo tempas buvo lėčiausias nuo 2017 m. trečio ketvirčio, t.y. iš esmės šiuo metu JAV ekonomikos augimas yra lėčiausias per pastaruosius dvejus metus. Galima atsargiai prognozuoti, kad antrąjį šių metų pusmetį JAV BVP augimo tempas gali dar kiek sulėtėti – ne tik dėl prekybos karų ir buksuojančios pasaulio ekonomikos aspektų, bet ir dėl to, kad kai kurie JAV ekonomikos rodikliai beveik pasiekė savo maksimumą. Pavyzdžiui, nedarbo lygis JAV šiuo metu siekia vos 3,7 proc. ir yra žemiausiame lygyje nuo pat 1969-ųjų metų. Iš kitos pusės, rekordiškai žemas nedarbas ir aukščiausias nuo paskutinės krizės pabaigos JAV vartotojų optimizmas ir toliau palaikys pagrindinį JAV ekonomikos rodiklį – vidaus vartojimą, kuris pastaruoju metu sparčiai auga ir nerodo jokių sulėtėjimo požymių. Pavyzdžiui, rugpjūtį mažmeninės prekybos apyvarta JAV išaugo 4,1 proc. – sparčiausiai per visus 2019 metus.
Apibendrinant, paskutiniai JAV ekonominiai indikatoriai rodo, kad JAV ekonomika ir toliau auga, nors augimo tempas ir yra lėčiausias per pastaruosius dvejus metus. JAV centrinis bankas, kuris jau antrą kartą sumažino palūkanas, šiuo metu kovoja visai ne su krize, bet su augančiu finansų rinkų nerimu dėl JAV ekonomikos augimo tempo – kitaip tariant, investuotojai prognozuoja, kad silpna pasaulio ekonomika ir suintensyvėję prekybos karai gali dar labiau sulėtinti JAV ekonomikos plėtrą. Nors finansų rinkų nerimas dėl JAV ekonomikos perspektyvų pastaruoju metu iš tiesų ženkliai išaugo, kiti svarbūs išankstiniai indikatoriai rodo, kad iki realios JAV recesijos mums dar toli.
Parengė "SME Finance"
