Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, kai kurie žmonės yra nelinkę susiveržti diržų ir toliau gyvena šia diena bei mažais (bet vis tiek kainuojančiais) malonumais. Panašu, kad nemaža dalis žmonių yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki žiemos nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų.
Atsižvelgus į kainų augimo tempus, peršasi išvada, kad vasaros linksmybėms dalis žmonių išlaidauja savo santaupų sąskaita arba „į skolą“. Pandemija buvo ilgam mus apribojusi tiek fiziškai, tiek psichologine prasme, prie prastesnės emocinės sveikatos prisidėjo ir augančios kainos, ir infliacija, ir net Rusijos invazija Ukrainoje, tad norime pasilepinti ir tai visiškai suprantama. Tačiau finansinės disciplinos atidėliojimas, ir juo labiau vartojimas santaupų ar skolų sąskaita, daliai žmonių, deja, nieko gero nežada.
Greitasis finansinės sveikatos testas
Savaime santaupų leidimas ar skolinimasis nėra blogybės, tačiau su keliomis sąlygomis. Tad pamėginkime nusibrėžti raudonas linijas ir įsivertinti savo finansinę sveikatą.
Visais laikais, o ypač tokiu įtemptu laikotarpiu, kaip dabar, kiekvienas asmuo ar šeima turėtų turėti sukaupusi finansinį rezervą. Tai tos santaupos, kurios pagelbėtų staiga padidėjus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms. Mūsų finansinis rezervas turėtų sudaryti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Likusi santaupų dalis gali būti naudojama pramogoms ir atostogoms.
Jei save lepiname santaupų sąskaita, nemažindami finansinio rezervo, galime manyti, kad išlaikome savo finansinę sveikatą gerą. Tiesa, saiko pamesti nereikėtų ir tokiu atveju. Vis dėlto birželio pabaigoje atlikta „Bankrate“ apklausa atskleidė, kad vos ketvirtadalis amerikiečių (25 %) turi sukaupę 6 mėnesių rezervą nenumatytoms išlaidoms, o 19 % iš santaupų galėtų išgyventi 3-5 mėnesius. Tačiau 25 % apklaustų amerikiečių sako finansinio rezervo iš viso neturintys, o dar 26 % santaupų turi mažiau nei reikėtų tris mėnesius kasdienėms išlaidoms padengti.
Kalbant apie pinigų skolinimąsi, skola skolai nelygi. Jei turėdami jau minėtą finansinį rezervą skolinamės, pavyzdžiui, investiciniais tikslais, tam kad ateityje padidintume savo pajamas ar sumažintume išlaidas − tokia skola turi racionalų pagrindą. Tačiau jei skolinamės atostogoms, šventėms ar kasdieniam vartojimui, tai yra ryškus signalas, kad mūsų finansinė sveikata prasta ir mums reikalinga gan griežta finansinė disciplina.
Disciplina – ne bausmė
Dažnas, vengiantis pradėti taupyti, to priežastimi įvardija nepakankamas pajamas. Realybėje reikėtų pripažinti, kad dažniau tai lemia asmeniniai pasirinkimai, kam leisti pinigus, o be kokių pirkinių būtų galima išsiversti.
Čia kiekvienas galime prisiminti savo vaikystę ir senelius. Pensijos jokiais laikais nebuvo įspūdingo dydžio, tačiau mūsų seneliai ne tik sugebėdavo susitaupyti, bet ir mums kelias dešimtis litų (ar kad ir kokia kita valiuta buvo pas būtent jūsų senelius) į kišenę įsprausti tėvams nematant.
Tas pats elgesio modelis mums būdingas ir kalbant apie finansinę drausmę apskritai – mums atrodo, kad dauguma mūsų pirkinių tikrai yra reikalingi, o finansinei disciplinai vietos nėra dėl per mažų pajamų. Ypač, jei nesekame savo išlaidų ir nesame susidarę savo asmeninio ar šeimos biudžeto.
Taigi, siekiant išvengti šalto dušo (labai netolimoje) ateityje, dabar pats metas stabtelėti, peržiūrėti savo pirkinių krepšelį, susidaryti biudžetą ir gyventi pagal realias galimybes.
Svarbu įsisąmoninti viena – finansinė disciplina nėra jokia bausmė. Taupydami ir neišleisdami daugiau nei uždirbame mes nieko iš savęs neatimame, priešingai, mes užsitikriname savo finansinį saugumą ir galime siekti ilgalaikių finansinių tikslų.
