Amerikiečių moksleivių žinios apie pinigų valdymą yra itin vidutiniškos, skelbia naujas, trečiadienį išleistas tyrimas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) atliktas tyrimas įvertino 2012 m. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) finansinio raštingumo egzamino, kurį laikė mokiniai iš viso pasaulio, rezultatus. Iš 18 šalių mokinių, dalyvavusių šiame egzamine, Amerikos jaunuoliai pagal rezultatus atsidūrė pačiame viduryje. Kita vertus, sąrašo viršuje atsidūrė mokiniai iš tokių šalių bei ekonomikų, kaip Šanchajus, Estija ir Belgijos Flamandų regionas, o Italijos bei Kolumbijos rezultatai buvo patys prasčiausi.
Šie rezultatai nėra stebinantys, turint omenyje tai, kaip Amerikos moksleiviai pasirodydavo per kitus PISA egzaminus. Pavyzdžiui, 2012 m. PISA problemų sprendimo egzamine amerikiečiai jaunuoliai pasirodė vos šiek tiek geriau nei vidutiniškai. Panašiai viduryje pagal rezultatus jie liko ir PISA skaitymo, matematikos bei mokslo disciplinų egzaminuose. Visais šiais atvejais, moksleiviai iš Šanchajaus smarkiai aplenkė amerikiečius.
Pasak OECD apžvalgos, PISA finansinio raštingumo egzaminas – kurį laiko maždaug 29 000 penkiolikmečių – buvo sudarytas siekiant sužinoti, ar paaugliai turi finansinių įgūdžių veiksmingai valdyti pinigus ir priimti racionalius finansinius sprendimus. Aukščiausius rezultatus gavo maždaug vienas iš dešimties Amerikos moksleivių – arba 9,4 proc., tačiau 17,8 proc. nesugebėjo peržengti nes minimalios finansinio raštingumo kartelės.
Palyginimui, vidutiniškai 9,7 proc. moksleivių iš 13 OECD šalių gavo aukščiausius balus, o 15,3 proc. studentų iš visų OECD šalių nepasiekė elementarios finansinių įgūdžių linijos.
Vis dėlto, tai nebūtinai reiškia, kad dėl tokių moksleivių rezultatų yra kaltas finansinis švietimas šalies mokyklose.
„Finansinis švietimas yra palyginti nauja disciplina, mokoma visose mokyklose, nepriklausomai nuo to, ar tai yra privaloma, ar pasirinktina pamoka, - antradienio pavakarę naujienų konferencijos metu žurnalistams sakė Michaelas Davidsonas, OECD ankstyvosios vaikystės ugdymo ir mokyklų vadovas. – Kai pasižiūrime į santykį tarp finansinio švietimo prieinamumo ir šalių finansinio raštingumo rezultatų, matome labai išsisklaidžiusį vaizdą... Dar per anksti sakyti, ar skirtingi finansinio švietimo modeliai yra veiksmingi, ar ne, ir akivaizdu, kad labai svarbi yra ir išorinė įtaka.“
Tyrime taip pat apibrėžiami keli tokie išoriniai faktoriai, kurie galėjo prisidėti prie aukštesnių rezultatų.
Pavyzdžiui, tie moksleiviai iš viso pasaulio, kurie turėjo savo bankų sąskaitas, egzamine pasirodydavo geriau, netgi palyginus su moksleiviais iš panašios socioekonominės aplinkos. Jungtinėse Valstijose, 17 proc. rezultatų variacijos yra priskiriama būtent mokinių socioekonominei aplinkai – panašiai į IECD vidurkį. Amerikoje taip pat pastebėta stipri koreliacija tarp moksleivių rezultatų šiame egzamine ir ankstesniuose PISA matematikos bei skaitymo egzaminuose.
Taip pat pastebėta, kad kiekvienoje šalyje studentai, pasižymintys didesniu atkaklumu, buvo linkę gauti aukštesnius balus.
Įdomu tai, kad daugelyje šalių merginos ir vaikinai gavo panašius rezultatus. Tai prieštarauja ankstesniems pastebėjimams, kad moterys ir vyrai vėlesniame gyvenime skiriasi finansiniu raštingumu.
Tyrimas taip pat rėmėsi ankstesnėmis hipotezėmis, kad Amerikos mokyklos nesuteikia mokiniams tokių pačių įgūdžių, kaip jų tarptautiniai konkurentai. Vis dėlto, švietimo ekspertai jau ne kartą yra įspėję, kad nereikėtų šokti prie išvadų remiantis vien PISA rezultatais.
„Tokio tipo tyrimai tikrai gerai parodo, kur mes stovime, ir galbūt padeda nustatyti švietimo tendencijas, - ankstesnių egzaminų rezultatus „Education Week“ vertino Jackas Buckley, Nacionalinio švietimo statistikos centro komisaras. – Jie ne taip gerai pasako, kodėl taip yra. Šie egzaminai nesudaryti taip, kad paremtų priežastines išvadas.“
Dabar ekspertai tikisi, kad šie tarptautiniai testai, kurių ateinantis yra numatomas 2015 m., suteiks daugiau duomenų, padėsiančių tyrėjams išsiaiškinti, kaip veikia skirtingi finansinio švietimo metodai.
