Pensinis amžius Jungtinėse Valstijose kyla, tiek jį ilginant federalinei vyriausybei, tiek ir patiems darbuotojams nusprendžiant darbovietėse pasilikti ilgiau. Tačiau amerikiečių gyvenimo trukmė nebūtinai ilgėja. Neseniai publikuoti naujausi duomenys rodo, kad JAV gyventojų sveikata prastėja, o milijonai vidutinio amžiaus darbuotojų gali tikėtis trumpesnės ir pasyvesnės pensijos negu jų tėvai.
Aktuarų draugijos statistika skelbia, kad JAV mirtingumo lygis tarp 2014 ir 2015 m. išaugo 1,2 proc. Tai yra pirmas toks metinis padidėjimas nuo 2005-ųjų, ir vos antras padidėjimas daugiau nei 1 proc. nuo 1980 m.
Tuo pat metu, kai amerikiečių gyvenimo trukmė demonstruoja neigiamas tendencijas, visuomenės politika ir amerikiečių polinkis į karjerą reiškia, kad milijonai JAV darbuotojų prieš išeidami į pensiją dirba vis ilgiau. Amžius, kurį pasiekę žmonės turi teisę į pilnas Socialinio draudimo išmokas, vis kyla, nuo 65 metų einantiems į pensiją 2002-aisiais, iki planuojamų 67 metų 2027-aisiais. Tuo tarpu beveik trečdalis 65-69 metų amžiaus amerikiečių vis dar dirba, kaip ir beveik penktadalis visų, peržengusių 70-ies metų slenkstį.
Pensijos atidėjimą iš pirmo žvilgsnio galima paaiškinti finansinėmis priežastimis, kadangi ilgesnė karjera reiškia ilgiau mokamas pensijos išmokas – iki 90 ar net 100 metų amžiaus. Tačiau praėjusį mėnesį pasirodęs tyrimas atskleidė, kad ne visiems žmonėms pavyks mėgautis užtarnautu poilsiu Floridos paplūdimyje.
Žurnale „Health Affairs“ publikuotas tyrimas parodė, kad amerikiečiai iki 60 metų amžiaus turi daugiau rimtų sveikatos problemų negu jų bendraamžiai prieš 10-15 metų. Mičigano universiteto tyrėjai HwaJung Choi ir Robertas Schoeni pasitelkė ankstesnių tyrimų duomenis, kad palygintų vidutinio amžiaus amerikiečių sveikatą, pagrindiniu vertinimo kriterijumi pasirinkdami tai, ar žmonėms buvo sudėtinga atlikti „kasdienio gyvenimo užduotis“, tokias kaip vaikščiojimas namuose, apsirengimas ir nusiprausimas, pavalgymas ar atsikėlimas iš lovos. Paaiškėjo, kad vidutinio amžiaus amerikiečių, turinčių problemų atliekant tokias užduotis, skaičius išaugo: 12,5 proc. dabartinio pensinio amžiaus – 66 metų – amerikiečių turėjo tokių problemų dar nesulaukę 60 metų, palyginti su 8,8 proc. tokių amerikiečių prieš dešimtmetį.
Be to, net ketvirtadalis dabartinio pensinio 66 metų amžiaus sulaukusių amerikiečių būdami 58-60 metų įvardijo savo sveikatos būseną kaip „prastą“ arba tik „patenkinamą“. Tai yra 2,6 proc. daugiau nei grupėje, kuri prieš dešimtmetį su pilnomis išmokomis galėjo išeiti į pensiją 65-erių, teigia Mičigano universiteto tyrėjai.
Žmonių kognityviniai įgūdžiai laikui bėgant taip pat prastėjo. Tarp žmonių, sulaukusių dabartinio 66 metų pensinio amžiaus, 11 proc. turėjo tam tikros formos demenciją ar kitokį kognityvinį sutrikimą sulaukę 58-60 m., palyginus su 9,5 proc. tokių amerikiečių prieš dešimtmetį.
Nors mirčių lygiai metai po metų gali šiek tiek varijuoti, Mičigano universiteto tyrimas yra tik vienas iš visos eilės įrodymų, jog amerikiečių sveikata tolygiai prastėja. Tai aiškinama įvairiai – štai Prinstono universiteto ekonomistai Anne Case ir Angusas Deatonas, Nobelio premijos laureatas, teigia, kad už augantį vidutinio amžiaus baltaodžių amerikiečių mirtingumo lygį yra atsakinga priklausomybė nuo narkotikų ir alkoholio bei savižudybių epidemija. Augantys nutukimo lygiai taip pat gali turėti tam įtakos.
Prastėjanti žmonių sveikata ir trumpėjanti gyvenimo trukmė yra naudinga tik vienam dalykui: pensijų planams, pagal kuriuos pensininkams mokamos kasmėnesines išmokos tol, kol jie yra gyvi.
Pasak naujausių Aktuarų draugijos duomenų, pensininkų gyvenimo trukmė nuo paskutinio jos apskaičiavimo sumažėjo 0,2 m. 65-erių amžiaus vyras šiandien gali tikėtis išgyventi iki 85,6 metų, moteris – iki 87,6 m. Organizacija skaičiuoja, kad pensijų planų išmokų mokėjimas trumpėjant žmonių gyvenimo trukmei gali trumpėti 0,7- 1 proc.
