Afrika pamažu, bet užtikrintai skyla į dvi dalis. Kaip ir bet kas geologijoje, tai labai ilgas procesas, truksiantis milijonus metų, tačiau galiausiai dalis Rytų Afrikos atsiskirs nuo likusios žemyno dalies, o tarp šių dviejų sausumos masyvų greičiausiai atsiras naujas vandenynas, rašo „IFL Science“.
Šis milžiniškas skilimas susijęs su Rytų Afrikos lūžių zona (EARS) – vienu didžiausių pasaulio riftų, kuris tęsiasi žemyn tūkstančius kilometrų per kelias Afrikos šalis, įskaitant Etiopiją, Keniją, Kongo Demokratinę Respubliką, Ugandą, Ruandą, Burundį, Zambiją, Tanzaniją, Malavį ir Mozambiką.
Ši lūžių zona reiškia, kad Afrikos plokštė skyla į dvi – mažesnę Somalio ir didesnę Nubijos plokštę, kurios, kaip teigiama 2004 m. atliktame tyrime, tolsta viena nuo kitos itin lėtu tempu – milimetrais per metus.
Tyrime mokslininkai sujungė seisminius lūžio susidarymo duomenis, kurie parodė, kad jį sukelia procesai, panašūs į vykstančius vandenyno dugne. Afrikos ir Arabijos tektoninės plokštės susiduria dykumoje ir palaipsniui išsiskiria – tai vyksta pastaruosius 30 milijonų metų. Beje, Raudonoji jūra skyla panašiai, tačiau dabartinis procesas juda tik kelių centimetrų per metus greičiu.
Pasak daktaro Edwino Dindi, iš Nairobio universiteto (Kenija) Mokslo ir technologijų fakulteto Geologijos katedros, tikėtina, kad palei Afrikos plyšio slėnio rytinę atkarpą iš tikrųjų pamažu formuojasi naujas vandenynas. Jis taip pat pridūrė, kad daugybė požeminių smūgių aplink rytinę Didžiojo Lūžių slėnio dalį rodo, kad ši sritis yra gana aktyvi.
2018 m. pasklido žinia apie Kenijoje atsiradusį įtrūkimą, daugelis teigė, kad tai įrodymas, jog Afrika mūsų akyse lūžta į dvi dalis. Nors ši stulbinanti scena buvo susijusi su EARS, ją pateikti kaip gyvą didžiojo Afrikos skilimo įrodymą yra šiek tiek klaidinga.
Kaip tuo metu rašė „IFLScience“, tikėtina, kad tai buvo tik labai lokali slėnio reguliaraus plyšimo išraiška. EARS šis dabartinis procesas vyksta jau maždaug 25 mln. metų, o įtrūkimas Kenijoje buvo netiesioginis šnabždesys apie tai, kas vyksta žemyne.
Tačiau dar po 5-10 milijonų metų dėl EARS pokyčių pasaulis gali atrodyti visai kitaip. Maždaug per tą laiką tarp Somalio ir Nubijos plokščių gali susiformuoti naujas vandenynas. Didysis Afrikos žemynas neteks savo rytinio peties, o didžiulė jūra atplėš Rytų Afriką.
Kad ir kaip keistai tai atrodytų, verta prisiminti, kad Žemės paviršius nuolat kinta, tik taip lėtai, kad žmogus patirtis to negali pastebėti.
Mūsų planeta susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Nuo žemyninės plutos, o vėliau ir šelfo susidarymo, tektoninės plokštės nuolat juda. Kai kurios iš jų juda viena kitos atžvilgiu išilgai lūžių zonų, kitos užeina viena ant kitos, o trečios susiduria viena su kita ir išsiskiria. Būtent šis judėjimas galiausiai paskatino įvairių žemynų, kuriuos žinome šiandien, formavimąsi.
Pasaulis, kokį jį pažįstame, atsirado palyginti neseniai. Šiandien matoma Eurazijos, Amerikos, Afrikos, Antarktidos ir Okeanijos sausuma bei jūros susidarė iš didžiulių tektoninių plokščių, kurios viena kitą jungia tarsi dėlionė. Tačiau šios dėlionės dalys labai lėtai juda, o jų judėjimas trunka milijonus metų.
Rytų Afrikos atskilimas bus tik dar vienas šios milžiniškos geologinės istorijos knygos puslapis. Kas žino, ar žmonija sulauks šių pokyčių.
