Neseniai spaudos konferencijoje „Agrokoncerno“, kurio 100 proc. akcijų valdo R. Karbauskis, vadovai viešai paskelbė, kad „Agrokoncernas“ per įvairias pavaldžias įmones nuosavybės teise valdo 22 tūkst. ha žemės. Toje pačioje spaudos konferencijoje buvo pripažinta, kad po 2014 m. gegužės 1 d., kai įstatymas apibrėžė, jog vienas subjektas ir su juo susiję asmenys gali valdyti ne daugiau nei 500 ha, „Agrokoncernas“ per jam pavaldžias įmones dar įsigijo apie 500 ha žemės. Panašu, kad tokie įsigijimai buvo atlikti pažeidžiant galiojančius įstatymus.
„Pateikėme klausimų žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, ar taip įsigydamas žemės R. Karbauskis nepažeidė įstatymų. Mūsų įsitikinimu, tie 500 ha įsigyti neteisėtai. Tokiu atveju ministras B. Markauskas, vykdydamas įstatymą, turėtų kreiptis į prokuratūrą dėl žemės įsigijimo galimai pažeidžiant įstatymus, nes įstatymas numato, jog viešąjį interesą ginantis prokuroras turėtų teikti ieškinį, kad Teismo sprendimu žemės įsigijimas būtų pripažintas neteisėtu ir ta žemė turėtų būti perduota valstybės nuosavybėn“, – sako „konservatorius“ Andrius Kubilius. – Tačiau ministrui, matyt, sunku atsakyti į klausimus, kurie susiję su jo partijos lyderiu, stambiu žemvaldžiu. Tokią situaciją matome jau ne pirmą kartą. Tas pats buvo, kai jaunojo ūkio ministro, valstiečių partijos vicepirmininko Virginijaus Sinkevičiaus, paklausėme dėl „Agrokoncerno“ importuojamų trąšų galimai pažeidžiant antidempingo procedūras. Ūkio ministras klausimą skubiai peradresavo užsienio reikalų ministrui, nors anksčiau tokius antidempingo atvejus tirdavo Ūkio ministerija.“
Pastaruoju metu per žiniasklaidos atliekamus tyrimus paaiškėja, kad Lietuvoje susiduriame su pavojingas socialines pasekmes sukeliančiu „Karbauskio reiškiniu“. Stambus žemvaldys kartu valdo vieną didžiausių trąšų importo ir žemės ūkio technikos pardavimų verslą, savo dominuojančią padėtį išnaudoja tam, kad priverstų smulkius ūkininkus pasirašyti skolos vekselius, po to diktuoja jiems grūdų supirkimo sąlygas, kas galų gale baigiasi jų nuvarymu nuo žemės ir tos žemės perėmimu.
Panašių pavojingų reiškinių pastebima ir kitose ES valstybėse. Į tokią grėsmingą situaciją pernai atkreipė dėmesį Europos Parlamentas, priėmęs raportą apie žemės koncentravimąsi stambiųjų žemvaldžių rankose ir to skaudžias socialines pasekmes Europoje. Raporte įvestas „Land grabbing“ (žemės grobimas) terminas.
„Europoje tokia situacija susirūpinta kaip reiškiniu, keliančiu labai pavojingų socialinių pasekmių. Pripažįstama, kad pagal skaudžias socialines žemės koncentracijos pasekmes Europos Sąjunga artėja prie tokių šalių kaip Brazilija, Kolumbija ar Filipinai. Todėl ir mes Lietuvos Seime šiam reiškiniui privalome skirti ir skirsime daugiau dėmesio, – pabrėžė A. Kubilius ir pridūrė: – Taip pat akivaizdu, kad valdančiosios daugumos ministrai nežino, ką su šiuo reiškiniu daryti, nes nedrįsta sukelti galvos skausmo savo partiniam „bosui“. Galima „padėkoti“ R. Karbauskiui, kad jis, ateidamas į politiką ir valdydamas tokį verslą, padėjo visai Lietuvai pamatyti, kokie pavojingi „land grabbing“ reiškiniai yra susiformavę Lietuvoje. Aš tikiu, kad jeigu su tokiais reiškiniais nesiryš kovoti nuo R. Karbauskio priklausanti Vyriausybė, tai tokio ryžto tikrai pakaks Seime. Klausimas yra žymiai platesnis ir gilesnis nei vien tai, kiek iš tikrųjų hektarų valdo R. Karbauskis. Esminis klausimas – mūsų kaimo ir žemdirbystės socialinės ateities klausimas. 2014 m. buvo susigriebta dėl žemės koncentracijos pavojingų pasekmių ir įvestas apribojimas 500 ha žemės, tačiau liko neišspręstas klausimas – ką daryti su tais, kurie iki to laiko jau buvo spėję užvaldyti 20 000-30 000 ha žemės.“
Seimo TS-LKD frakcijos informacija
