Daugeliui Lietuvoje negirdėtas, tačiau JAV ir Kanadoje žinomas inžinierius, išeivis Juozas Danys, traukdamasis nuo sovietinės okupacijos, su šeima išvyko į Kanadą. Čia jis ne tik pastatė daugiau nei 50 švyturių, sudarančių Šv. Lauryno vandens kelią, bet ir aktyviai puoselėjo lietuvybę, rengdavo Baltiečių vakarus, tapdavusius simboliniais protestais prieš Lietuvos okupaciją.
Juozas Danys – Lietuvoje nepelnytai užmiršta pavardė, pasakojama LRT laidoje „Stop juosta“. Šis išeivis ne tik paliko rimtą pėdsaką už Atlanto, bet ir atidavė begales valandų kovai už Lietuvos išlaisvinimą iš sovietų gniaužtų.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir sovietams užėmus Lietuvą, inžinierius Danys su šeima pasitraukė į Kanadą.
Ten jis suprojektavo 50 švyturių, kurie dabar pavadinti Šv. Lauryno vandens keliu, besidriekiančiu nuo Atlanto vandenyno iki Didžiųjų ežerų. Novatoriškos konstrukcijos švyturiai išsprendė vieną didžiausių to meto JAV ir Kanados švyturių problemų – jie sugebėjo atlaikyti ledų sangrūdą.
Įdomiausia, kad dalis švyturių J. Danio sumanymu konstruoti taip, kad primintų lietuvišką koplytstulpį. Taigi, Šiaurės Amerika už novatoriškas idėjas iki šiol dėkinga būtent lietuviui hidrotechnikui.
Danys ne tik statė švyturius, tačiau buvo ir aktyvus visuomenininkas, kovojęs dėl okupuotos Lietuvos laisvės.
„Kanados lietuvių bendruomenės Otavos apylinkės pirmininkas, tarybos narys, Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo narys, Kanados Baltiečių federacijos Otavoje valdybos narys – Danys buvo ne tik inžinierius, bet ir Kanados lietuvių politinės ir kultūrinės veiklos variklis“, – pasakoja Danio bendražygis Ladas Giriūnas iš Otavos.
Giriūnas taip pat prisimena ir Danio kartu su Baltiečių federacija 7-ame, 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Kanadoje kasmet organizuotus Baltiečių vakarus (angl. Baltic evenings). Ten bendruomenė buvo džiuginama tautinių ansamblių pasirodymais, tautinėmis vaišėmis.
Tai taip pat buvo ir savotiška protesto prieš sovietų okupaciją forma, sulaukusi visų Kanados parlamentinių partijų palaikymo.
„Šimtai žmonių ateidavo į tuos vakarus, vykdavo susitikimai su Kanados politiniais atstovais. Daug išeivių, o tarp jų ir Danys, labai daug dirbdavo dėl Lietuvos nepriklausomybės, skatindavo atstovus tiek JAV, tiek Kanados parlamentuose remti Lietuvos nepriklausomybę, nepripažinti okupacijos. Be to, kas įdomu Kanadoje, mes turėjome tokį tarsi lengvesnį prieinamumą prie valdžios būtent dėl organizuotų šių Baltiečių vakarų“, – prisimena L. Giriūnas.
Išsaugotas ne vienas dokumentas, menantis šias šventes. Pavyzdžiui, net ir Danio ranka pieštas iškilmių stalo eskizas, kuriame pažymėta vieta šakočiui. Be šakočių svečiai vaišinti ir kitais lietuviškais skanėstais, kuriuos kepdavo Kanadoje gyvenanti Danio bendražygė Vita Radžiuvienė.
„Būdavo sunku atsisakyti, kai Juozas renginiui prašydavo iškepti 600 žagarėlių, visada sutikdavau. Bet šeima mane tada keikdavo, kad pasirašiau, nes visus juos pristatydavau prie darbų“, – juokiasi Vita.
Juozas Vitos prisiminimuose likęs kaip puikus žmogus, palikęs Kanadai daugybę švyturių. „Jam pagerbti buvo išleisti netgi pašto ženklai“, – prisimena ji.
Danys mirė 2005 m. Otavoje. Daugelis jo švyturių šiandien pripažinti technikos paminklais, o trys jų iki šiol vaizduojami ant Kanados pašto ženklų.
