Pateikdama Taivano vyriausybei prašymą dalyvauti šios šalies LGBT parade, jaudinausi it atlikdama kažkokį žygį. Per petį man žvilgtelėjęs vyras paklausė, ar po tiek metų santuokos nenoriu jam ko nors prisipažinti. Prisipažinti nebuvo ko, išskyrus nenugalimą norą pakeisti vietą. Jau seniai svajojusi pabuvoti Taivane, aš pasinaudojau proga prisijungti prie savo kolegos ir seno bičiulio Edo, kuris kasmet daro šio parado apžvalgą LGBT laikraščiui.
Galiausiai leidimas buvo gautas, o mes su Edu leidomės į skrydį su puikia Taivano aviakompanija China Airlines.
Parado, pavadinto „Make Love, Not War – Sex Ed is the Way to Go“, dieną mes perpildytu metro nuvykome iki pagrindinės Taipėjaus aikštės ir įsiliejome į džiaugsmingą minią, susirinkusią tarp šalies prezidento rezidencijos ir užsienio reikalų ministerijos. Ant scenos kalbėjo judėjimo aktyvistai, raginantys „su pasididžiavimu eiti savo keliu, kad ir kas būtum, kad ir ką bemylėtum“. Šimto rankų pakelta vaivorykštės spalvų vėliava keliavo išilgai gatvėmis, pagal parado maršrutą. Kostiumuotos grupės, apsirengusios kabareto šokėjomis, sumo imtynininkais ir amerikietiškais simboliais (Laisvės statula, indėnų vadais) pozavo nuotraukoms ir televizijų kameroms. Taivane prisimenamas tuomet tik JAV prezidento postą užėmusio Donaldo Trumpo skambutis Taivano prezidentui, tad požiūris į amerikiečius yra ypatingai geranoriškas.
Netoliese tyliai protestavo religinės moralės šalininkas su plakatu rankose, kurį saugojo du policijos pareigūnai. Tačiau į jį parado dalyviai dėmesį kreipė tik tiek, kad nufotografuotų atminčiai. Niekas nedemonstravo nė mažiausios agresijos, o prasidėjus saulėlydžiui, vaivorykštės spalvų regalijomis pasipuošę parado dalyviai įsiliejo į miestiečių tarpą ir išsiskirstė po metro ir autobusus.
...Pro viešbučio AMBA Taipei Songshan langą buvo gerai matyti Taipei 101 Observatory bokštas, kurs iki 2006 metų buvo aukščiausias pasaulyje. Per ekskursiją 101 aukšto dangoraižyje, greitaeigis liftas švystelėjo mus iš 5 aukšto į 89–ą per 37 sekundes. Pro langus atsiveriančius miesto, upės ir kalnų grandinės vaizdus kiek dengė rūkas, atsiradęs dėl nuolatinės atogrąžoms būdingos oro drėgmės.
Po ekskursijos, kaip yra įprasta visiems šio bokšto lankytojams, mes pusryčiavome restorane Din Tai Fung, garsėjančio savo sultinio koldūnais xiao long bao. Šių visame pasaulyje garsių tešlos kamuolėlių su mėsos įdaru viduje juos verdant susidaro sriubą primenantis skystis. Restorano virtuvė nuo valgomojo salės atskirta stikline siena, už kurios kaip gerai suderintas mechanizmas dirba baltais chalatais vilkinčių virėjų komanda su chirurginėmis kaukėmis ant veidų. Koldūnų gamybos technologija niekada nesikeičia, o daugiau nei šimtas Din Tai Fung tinklo, užgimusio čia, Taivane, restoranų, dabar jau yra daugybėje pasaulio šalių.
Tarp svarbiausių Taipėjaus lankytinų objektų yra muziejai The National Palace Museum ir MOCA Taipei. Pirmajame saugomos Kinijos imperatoriškųjų rūmų brangenybės nuo pat paskutiniosios valdančiosios dinastijos žlugimo. Antrasis – šiuolaikinio meno muziejus su dažnai besikeičiančiomis Azijos menininkų darbų parodomis.
Norėdami šioje mažytėje salos valstybėje apžiūrėti kuo daugiau, mes greituoju traukiniu HSR (high speed rail) patraukėme į Taichung miestą. Pakeliui mes puikią saulėtą dieną praleidome ežero Sun Moon Lake pakrantėje, kur leidomės į ekskursiją valtimi, o paskui pasivažinėjome dviračiais išilgai gausybės jaunavedžių porų, dalyvaujančių fotosesijose vaizdingame ežero fone.
Pietūs restorane Lusihan mus supažindino ne tik su visiškai originalia vietinės genties virtuve, bet ir su visomis 16 egzistuojančių aborigenų genčių, kurios, kaip paaiškėjo, kartu su gausybe kinų ir nedideliu skaičiumi japonų sudaro Taivano gyventojų populiaciją.
Didžiuliame viešbutyje Lin Hotel Taichung man įsiminė šiuolaikiškai įrengti kambariai su prabangiais baldais ir pusryčiai su visu azijietiškų ir europietiškų patiekalų rinkiniu, net iki ledų.
Vietoms, kurias būtina pamatyti šiame mieste, taip pat priskiriama ir kepykla Miyahara Dawn Bakery, įsikūrusi buvusios japonų ligoninės pastate, kurioje japoniška karine apranga vilkinčios pardavėjos duos paragauti gardžių gražiose nepaprasto grožio dėžutėse supakuotų sausainių, įskaitant ypatinguosius ananasinius tajų sausainius.
Dar viena labai įdomi vieta yra Pearl Milk Tea Workshop, esanti arbatos namelio Chun Shui Tang Cultural Tea House trečiajame aukšte. Čia mes mokėmės šaltos burbulinės arbatos, o taip pat pieniškos arbatos su tapijoka gamybos paslapčių – užsiėmimo pabaigoje net gavome iš mūsų mokytojos diplomą.
Toliau keliavome į Tainan miestą – senąją pietinę salos sostinę. Šventyklų ir istorinių pastatų gausa, o taip pat galimybė pakankamai taupiai ir maloniai praleisti atostogas, paverčia šį miestą itin stipriu turistų traukos centru.
Nakčiai mes apsistojome dizaino viešbutyje Jia-Jia at West Market, įrengtame gausiai naudojant šiuolaikinio meno kūrinius. Viešbutyje dirba Taivano drabužių dizaineris, kviečiantis svečius apsirengti egzotiškomis suknelėmis ir švarkais bei taip pasidabinus pasivaikščioti po miestą. Mūsų dukart prašyti nereikėjo!
Mes pasivaikščiojome turguje tarp tropinių vaisių ir jūros gėrybių kalnų, apsilankėme vandenyno deivės šventykloje The Grand Matsu Temple, kur ryškiais šilko apdarais pasidabinusios šventikės atliko ceremoniją ir grojo įvairiais instrumentais, bei suvalgėme kelių patiekalų pietus restorane Du Hsiao Yueh, kuris yra itin populiarus tarp kiniškų makaronų su krevetėmis gerbėjų.
Daugiau informacijos interneto svetainėje www.taiwan.net.tw.
Tekstas ir nuotraukos Emos Krasov
