Darbo rinka buvo vienintelis už akcijų biržą karštesnis dalykas 2017 metais. Šią savaitę pranešta, kad JAV ekonomika praėjusiais metais sukūrė 2 milijonus naujų darbo vietų, ekonomistams džiaugiantis dar vienais solidžiais metais.
Tuo tarpu gruodžio mėnesį ekonomika sukūrė 148 000 naujų darbo vietų, parodė praėjusį penktadienį paskelbti Darbo departamento duomenys. Tai buvo mažiau nei prognozavo ekonomistai, bet vis tiek pažymėjo 87-tą iš eilės mėnesį, kai darbdaviai samdė daugiau darbuotojų nei atleido. Tai yra ilgiausias toks laikotarpis JAV istorijoje.
„2017-ųjų darbo rinka buvo tikrai puiki“, - sako Cathy Barrera, darbo paieškų portalo „ZipRecruiter“ vyriausia ekonomistė.
Tuo tarpu nedarbas šalyje ir toliau siekia 4,1 proc., bei yra žemiausiame lygyje per 17 metų.
Palyginus su 2016 m., atlyginimai pernai metais paaugo vidutiniškai 2,5 proc. Jie vis dar neauga taip greitai, kaip norėtų Federalinis Rezervas, ir išlieka viena iš priežasčių, dėl kurių daugybė amerikiečių nesijaučia atsitiesę po Didžiosios Recesijos.
„Tikroji paslaptis yra ta, kodėl atlyginimų augimas negreitėja, – sako Michaelas Arone, „State Street Global Advisors“ vyriausiasis investicijų strategas. – Tai ir toliau išlieka iššūkiu dabartinei darbo rinkai.“
Praėjusiais metais sukurtų naujų darbo vietų skaičius taip pat buvo mažesnis nei ankstesniais. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos 2014-aisiais sukūrė beveik 3 mln. darbo vietų, 2015-aisiais – 2,7 mln., 2016-aisiais – 2,2 mln. Tiesa, ši tendencija atitinka tokį ilgą ekonominio augimo laikotarpį – nedarbui artėjant prie istorinių žemumų, naujų darbo vietų kūrimas galiausiai sulėtėja.
Nepaisant to, praėję metai buvo gana sėkmingi pramonei. Gamybos sektorius, kurį pastatyti ant kojų žadėjo prezidentas Donaldas Trumpas, praėjusiais metais sukūrė beveik 200 000 naujų darbo vietų, kai tuo tarpu 2016-aisiais jų buvo netekęs. Statybų sektorius 2017-aisiais sukūrė 210 000 naujų darbo vietų. Barai ir restoranai pasamdė maždaug 250 000 naujų padavėjų, virėjų ir patarnautojų. Sveikatos priežiūros sektorius ir toliau veržiasi į priekį, 2017 m. sukurdamas 300 000 naujų darbo vietų.
Tačiau buvo ir silpnų vietų: mažmeninės prekybos parduotuvės pernai prarado 67 000 darbo vietų po kelis metus besitęsusio stipraus augimo. Fizinės parduotuvės kovoja dėl vietos po saule, o kai kurios yra priverstos uždaryti duris, vis didesniam skaičiui žmonių apsiperkant internetu.
Ekonomistus neramina ir tai, kad ne pilnu etatu dirbančių, bet pilno etato darbo ieškančių amerikiečių skaičius vis dar siekia maždaug 5 milijonus, ir yra didesnis nei buvo prieš prasidedant Didžiajai recesijai. Tiesa, šis skaičius yra drastiškai mažesnis nei 2010-aisiais, kai pasiekė didžiausias aukštumas – 9,1 mln. Tačiau 5 milijonai darbuotojų ir toliau uždirba mažiau, gauna kur kas mažesnes socialines garantijas, ir yra labiau linkę gyventi skurde, pažymi ekonomistai.
Platesniame kontekste darbo rinka keičiasi tokiu būdu, kuris, anot ekspertų, padeda paaiškinti, kodėl atlyginimų augimas buvo toks lėtas. Iškart po recesijos, darbdaviai galėjo rinktis norimus darbuotojus, kadangi nedarbas buvo toks aukštas. Dabar, praėjus aštuoneriems metams, ir nedarbui siekiant vos 4,1 proc., darbuotojai turi viršenybę. Pasak praėjusios savaitės pabaigoje publikuotos Nacionalinės nepriklausomo verslo federacijos ataskaitos, net 54 proc. smulkiųjų verslininkų teigė gruodžio mėnesį radę per mažai arba visai neradę jiems reikalingų kvalifikuotų darbuotojų. Jeigu ši tendencija ir toliau tęsis, vis daugiau kompanijų bus priverstos reikšmingai didinti atlyginimus, kad pritrauktų darbuotojus.
Jau dabar tuose Jungtinių Valstijų miestuose, kuriuose nedarbas yra mažiausias, stebimas pagreitėjęs atlyginimų augimas. Pavyzdžiui, Finikse, kur nedarbo lygis yra mažesnis už nacionalinį vidurkį, atlyginimai gruodį paaugo daugiau nei 5 proc. ir tai buvo didžiausias jų augimas bet kurioje JAV metropoliteno vietoje, skelbia atskira ataskaita, kurią sudarė mokėjimų perlaidų kompanija „Paychex“ ir analizės firma „IHS Markit“.
