Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyko 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Iškilmingoje sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai su sutuoktinėmis, Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Ukrainos ir Latvijos vyriausybių atstovai.
Sukilimo vadų perlaidojimo ceremoniją tiek valstybių lyderiai, tiek politikos ekspertai laiko prasmingu įvykiu, galinčiu sustiprinti tarpvalstybinius regiono šalių ryšius. Lenkijos lyderis Andrzejus Duda pabrėžė, kad sukilimo vadus tiek Lietuva, tiek Lenkija, tiek ir Baltarusija laiko savais didvyriais ir laisvės siekio simboliais.
„Labai džiaugiuosi, kad baltarusiai poną Kalinauską laiko savo didvyriu. Aš pasakysiu taip: mes visus juos laikome savo didvyriais“, – teigė A. Duda ir pridūrė, kad Vilniuje, vykstant ceremonijai, skambės ir Krokuvos Vavelio katedros bokšte esantis Žygimanto varpas, papuoštas Lenkijos ir Lietuvos herbais.
„Visi lenkai puikiai supras, kad tuo pačiu metu, kai vyks eisena, skambės varpai tiek Vilniuje, tiek Krokuvoje. Atsisveikindamas su mūsų bendrų kovų didžiais didvyriais, Vavelyje skambės Žygimanto varpas“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Trijų tautų šventė
Kaip žurnalistams sakė iš Baltarusijos atvykęs Pavelas Konovalovas, sukilėlių laidotuvės jam yra bendra trijų tautų šventė.
„Tai mūsų nacionaliniai herojai. Mūsų – trijų tautų – lietuvių, lenkų ir baltarusių. Esu čia, nes visa tai – mano širdyje“, – sakė 31-ejų statybininkas.
Žurnalistų sutikta 25-erių Julija Pilipiuk – tik praeivė, tačiau jos tėtis – ukrainietis, todėl ši ceremonija svarbi ir jai.
„Tiesiog ėjau šalimais. Manau, kad tai – žmonės, kurie atidavė gyvybes dėl mūsų laisvės, tad mums juos reikėtų gerbti. Labai graži ceremonija, sukelianti šiltus jausmus“, – teigė jauna verslininkė, užsienyje baigusi mikrobiologijos studijas.
Pensininkas Kazimieras Jankūnas laidotuvių ceremonijos pradžią stebėjo su fotoaparatu. Anot jo, svarbu, kad palaikai yra atrasti ir dabar gali būti palaidoti.
„Tai mūsų istorija. Daugiau nieko nepasakysi. Tai – savotiškas signalas apie kovą prieš carizmą. Mes dabar tai prisimenam ir norim atsisveikinti su sukilėliais, svarbu, kad jų palaikai buvo atrasti“, – sakė 78-erių vyras.
„Tai – Baltarusijai, Ukrainai, Lenkijai ir Lietuvai svarbi ceremonija, tai – atsiminimas apie mūsų bendrą praeitį“, – pridūrė jis.
Ceremonijos programoje buvo iškilminga rikiuotė Vilniuje, Katedros aikštėje, šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, laidojimo procesija Vilniaus gatvėmis ir sustojimas prie Aušros Vartų. Baigiamasis atsisveikinimas vyks Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atgulė amžinojo poilsio.
Sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už Laisvę, garbei Senųjų Rasų kapinėse aidėjo atminimo salvės. Laidojimo ceremonijoje skambėjo giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.
Primename, kad 2017 m., sausio 3 d., pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidoti palaikai.
Įsitikinus, kad jie yra 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, buvo pratęsta paieška ir atkasti 20-ies asmenų palaikai. Nuspręsta 1863–1864 metų sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją, bendradarbiaujant su Lenkija, surengti po mėnesio – 2019 m. lapkričio 22 d. Palaikai buvo laidojami Vilniaus Rasų kapinėse. Vėliau Rasų kapinių koplyčios viduje bus pastatytas savotiškas 1863 m. sukilimo vadų panteonas. Savivaldybė jau yra numačiusi lėšų, dalis finansavimo bus skirta iš europinių lėšų.
Ernesto Lukoševičiaus nuotraukose – perlaidojimo ceremonijos akimirkos
