Mažiausiai keturi žmonės žuvo, kai didžiulė minia Donaldą Trumpą palaikančių agresyviai nusiteikusių riaušininkų trečiadienį įsiveržė į JAV Kapitolijų ir ten bandė įvesti savo tvarką. Trumpai paaiškiname, kas įvyko JAV sostinėje ir kokių pasekmių tai gali turėti šalies politikai.
Kai į vidų ėmė veržtis riaušininkai, kongresas kaip tik skaičiavo rinkikų kolegijos balsus, pagal kuriuos naujuoju šalies prezidentu išrinktas Joe Bidenas. Įstatymų leidėjams teko slėptis po kėdėmis ir užsidėti dujokaukes, o policija bandė užbarikaduoti pastatą.
Chaosas netoli Kapitolijaus kilo po to, kai Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino dar viena eiline kalba, kad neva jis laimėjo rinkimus ir niekada nepripažins jų rezultatų.
Viena moteris buvo nušauta policijos pareigūnų, kuomet įsiveržė į Kapitolijų ir bandė atsidurti Atstovų Rūmų posėdžių salėje. „Kiti trys asmenys mirė dėl kitų sunkių sužeidimų“, – pranešė Vašingtono Metropoliteno policijos departamentas.
Vėliau įtampai malšinti Vašingtono merė Muriel Bowser paskelbė komendanto valandą visame mieste nuo 18 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Įtampai malšinti buvo pasitelktos gausios policijos ir nacionalinės gvardijos iš Virdžinijos, Merilando ir Kolumbijos apygardos pajėgos.
Nepaisant chaoso, Trumpas pasidalino specialia vaizdo žinute, kuria ragino jį palaikančius asmenis elgtis taikiai ir palikti pastatą, bet ir toliau kartojo klaidingus faktus, apie „suklastotus ir pavogtus rinkimus“. „Turime būti taikūs, laikytis teisės ir tvarkos“, – kalbėjo Trumpas.
Savo kalbą trečiadienį sakė ir išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas: „Visa tai turi liautis. Raginu prezidentą Trumpą tučtuojau pasirodyti tiesioginiame eteryje ir pasakyti žmonėms, kad tai turi liautis. Visas pasaulis į mus žiūri“.
„Paprasta teisės viršenybė turi būti išpildyta. Amerika turi būti tolerantiška, tai kuo ji visuomet buvo. Rinkikų kolegijos balsavimas turėtų būti šventas reikalas. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad demokratija yra trapi, o jai išsaugoti reikia lyderių. Amerika yra geresnė, nei mes pamatėme šiandien“, – specialioje transliacijoje kalbėjo Bidenas.
Vietos policija paskelbė trečiadienį sulaikiusi 52 asmenis: keturi suėmimai susiję su ginklų panaudojimu, o dar šeši – su jų pagrobimu. Taip pat netoliese rastos vamzdinės, improvizuotos bombos, kurios buvo neutralizuotos.
JAV Senatas ir Atstovų Rūmai pareigūnams užtikrinus saugumą pratęsė savo darbą ir toliau skaičiavo rinkikų kolegijos balsus. „JAV ir šalies Kongresas yra susidūręs su kur kas didesnėmis gresmėmis, nei ši neadekvati minia. Niekad nebuvome sutrikdyti anksčiau, nebūsime sutrikdyti ir šiandien“, – kalbėjo Senato daugumos lyderis, respublikonas Mitchas McConnellas.
Pasaulio lyderiai sureagavo
Į įvykius JAV sostinėje reagavo pasaulio šalių ir tarptautinių organizacijų vadovai.
„Apgailėtinos scenos JAV Kongrese. JAV visada stovėjo už demokratines vertybes visame pasaulyje ir dabar ypač svarbu, kad valdžia būtų perduota teisingai“, – kalbėjo ilgametės JAV sąjungininkės, Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat turėjo ką pasisakyti vakar vykusio Kapitolijaus šturmo tema: „Noriu išreikšti savo draugystę ir tikėjimą JAV. Tai kas šiandien nutiko Vašingtone nėra Amerika. Tikrai. Tikime savo demokratijų stiprybe. Tikime JAV demokratijos stiprybe“, – soc. tinkle „Twitter“ rašė Prancūzijos lyderis.
„Trumpas ir jo rinkėjai turėtų pagaliau susitaikyti su Amerikos žmonių valia ir nustoti trypti demokratiją“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Massas.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau patikino, kad buvo nuliūdintas įvykių JAV.
„Smurtas niekada netriumfuos, kuomet bus paminta žmonių valia. Demokratija JAV turi būti saugoma ir bus išsaugota“, – sakė Trudeau.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir Generalinės Asamblėjos pirmininkas Volkanas Bozkiras pasmerkė trečiadienį prasiveržusį smurtą JAV Kapitolijuje. Guterresas, pasak jo atstovo Stephane'o Dujarričiaus, buvo „nuliūdęs“ dėl Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimo į JAV Kapitolijaus pastatą.
„Tokiomis aplinkybėmis svarbu, kad politiniai lyderiai paragintų savo rėmėjus susilaikyti nuo smurto ir gerbti demokratinius procesus bei teisės viršenybę“, – pranešime teigė Dujarričius.
Tuo tarpu buvęs Turkijos ministras Bozkiras pabrėžė ypatingą JT ir JAV, kaip organizaciją priimančios šalies, santykį.
„Esu labai sunerimęs dėl smurto Kapitolijuje, Vašingtone ir demokratinių procesų sutrikdymų JT priimančioje valstybėje“, – teigė Bozkiras.
„JAV yra viena pagrindinių pasaulio demokratijų. Tikiu, kad taika ir pagarba demokratiniams procesams mus priimančioje šalyje nugalės šiuo kritiniu metu“, – sakoma Bozkiro pranešime.
Tuo tarpu Kinijos Komunistų partijai palankus interneto portalas „Global Times“ socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdu, kuriuo šaiposi iš JAV ir palygino situaciją su protestai Honkongo mieste.
„Nancy Pelosi kažkada pasidžiaugė „nuostabiais protestų vaizdais iš Honkongo“. Įdomu ką ji pati dabar pasakytų apie įvykius Kapitolijoje“, – rašoma „Facebook“ žinutės prieraše.
Į įvykius JAV sureagavo ir Lietuvos šalies vadovai.
Premjerė Ingrida Šimonytė stebisi susirėmimais Kapitolijuje, bet teigia, kad tai neturėtų išjudinti tvirtų JAV demokratijos pagrindų. Ministrė pirmininkė taip pat sako, kad JAV visuomenė šiuo metu yra gana poliarizuota, todėl protestų buvo galima tikėtis.
„Buvo galima tikėtis, kad kažkokių protestų bus todėl, kad įtampa buvo tikrai kaitinama pakankamai ilgą laiką. Vaizdus, kuriuos teko pamatyti, reikia pasakyti, kad per savo gyvenimą aš nesitikėjau kažką panašaus Kapitolijuje galėsianti išvysti. Dėl to labai gaila ir labai liūdna. Visgi manau, kad JAV institucijų bei pačios demokratijos karkasas tiek tvirtas, kad tai tiesiog bus labai skausmingas ir nemalonus epizodas, po kurio, aišku, reikės žaizdas gana ilgai laižytis, nes matosi ir didelė visuomenės poliarizacija į kraštus. Tokia sunki perspektyva tokio centro judėjimo ir susiklausymo link. Bet nuo politikų išminties turbūt priklausys, kiek pavyks tą tarpą suglausti“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
Jungtinėse Valstijose protestuotojams šturmavus Kapitolijų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad taikus valdžios perdavimas yra brandžios demokratijos pamatas, ir sako tikintis demokratija JAV. Tokį įrašą šalies vadovas trečiadienio vakarą paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.
„Taikus valdžios perdavimas yra brandžios demokratijos, kokia yra JAV, ženklas. Teisės viršenybė nėra gatvės viršenybė. Tvirtai tikime demokratinių vertybių viršenybe sąjunginėje valstybėje“, – parašė Nausėda.
Amerikiečiai nesuvokia, nes tokius vaizdus dažnai mato tik per televizorių
Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys Rimvydas Baltaduonis sakė, kad neramumų buvo galima tikėtis, tačiau amerikiečiams sunku patikėti, kad tai galėjo įvykti šalies sostinėje.
Baltaduonis pabrėžė, kad Niujorke prie prezidentui Donaldui Trumpui priklausančio bokšto ir viešbučio tebuvo susirinkę vos keli protestuotojai, reikalavę surengti apkaltą Trumpui.
„Amerikiečiai yra sutrikę, nes tai, ką dabar mato ekranuose, yra įpratę matyti per televiziją vykstant kitose valstybėse. Negali patikėti, kad tai vyksta jų sostinėje Vašingtone. Ir kad tradicija, kuria didžiavosi ši gilias demokratines tradicijas turinti šalis – taikų valdžios perdavimą – kad ji trupa ir kad nėra išlaikoma“, – teigė Baltaduonis.
„Veiksmai yra koordinuoti, dėmesio prie Kapitolijaus prezidentas norėjo, kvietė savo rėmėjus. Labai gaila, kad Amerika išgyvena tokį periodą. Dar liko dvi savaitės ir tai yra nemažas laikas per kurį dar daug kas gali įvykti“, – svarstė Baltaduonis.
Trumpas užblokuotas socialiniuose tinkluose
„Twitter“ ir „Facebook“ trečiadienį užblokavo kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyras dėl žinučių, kurios, šių socialinių tinklų teigimu, kursto smurtą Kapitolijuje.
Šis žingsnis buvo žengtas socialiniams tinklams suskubus reaguoti į chaosą, sukeltą D. Trumpo šalininkų, tikinčių jo jokiais įrodymais nepagrįstais kaltinimais dėl esą nesąžiningų rinkimų.
„Tai ekstremali padėtis, ir mes imamės atitinkamų ekstremalių priemonių, įskaitant prezidento Trumpo paskelbto vaizdo įrašo pašalinimą“, – sakė „Facebook“ viceprezidentas integralumo klausimais Guy Rosenas.
„Pašalinome jį, nes įvertinę visas aplinkybes manome, kad jis didina smurto grėsmę, užuot ją mažinęs“, – sakė jis.
„Facebook“ 24 valandoms atėmė iš Trumpo galimybę skelbti žinutes šiame socialiniame tinkle ir instagrame, nurodžiusi, kad jo žinutės kursto smurtą.
Politologas Trumpo apkaltos idėją atmeta
Viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad po tokių trečiadienio įvykių gali būti aktyvuota 25 JAV Konstitucijos pataisa, kuria Trumpas būtų pašalintas iš pareigų, o jo vietą likusiam laikui užimtų viceprezidentas Pence`as. Tačiau politologas Linas Kojala tokią idėją atmeta, nes iki šiol nėra buvę panašaus precedento.
„Būtų sunku įsivaizduoti, kad tai nesukeltų dar didesnių emocijų tiek gatvėse, tiek pačiame kabinete, turiu omenyje administracijoje, ir galiausiai, iki Trumpo galios, darbo pabaigos liko dvi savaitės. Tai matyt, kad tas procesas užsitęstų ir vargu, ar atitiktų savo pirminį kriterijų kažką sustabdyti. Trumpo kadencija artėja prie pabaigos, bet tai reiškia, kad artėjančios 2 savaitės bus kupinos emocijų ir pati inauguracija, sausio 20 dieną, bus tas įvykis, kuris potencialiai kels nerimą. Pareigūnai ko gero daug geriau pasiruošę, bet dabar jau matyt sukurtas precedentas, kad bet koks įvykis, susijęs su galios perdavimu, turi potencialo peraugti į nekontroliuojamą procesą“, – tikino politologas.
„Tos emocijos, kurias jis sukėlė, praturtindamas jas įvairiais, niekuo neparemtais pareiškimais, akivaizdu, kad mobilizavo dalį radikaliai nusiteikusių asmenų ir dėl to matome tuos vaizdus, kuriuos matome“, – ketvirtadienio ryte kalbėjo politologas Linas Kojala.
Jis taip pat įvertino Trumpo tolimesnes galimybes politikoje ir populiarumą.
„Turbūt tie ištikimiausi D. Trumpo rėmėjai, jie su juo ir liks, jis bus vėliavnešys šios ideologijos, kuri gerokai peržengė tradicinės Respublikonų partijos ribas ir, be abejo, savo elgesiu neturi atitikmenų JAV moderniojoje istorijoje. Dalis turbūt pasibaisės, bet ar ta dalis bus pakankama, kad Trumpą galėtume nurašyti kaip politinį veikėją, yra klausimas“, – teigė politologas.
Apie Konstitucijos 25 pataisą kalbėjo ir Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys R. Baltaduonis.
„Taip pat svarstoma panaudoti Konstitucijos 25 pataisą, kai ministrų kabinetas balsuotų, kad prezidentas yra pašalinamas iš pareigų ir į jo vietą stotų viceprezidentas Pence`as. Tai yra svarstoma pačių respublikonų senatorių ir net kai kurių ministrų kabineto narių. Neaišku, ar jie turės pakankamai kabineto paramos. Bet tai, kad diskusijos vyksta, rodo, kad vyksta labai chaotiškas valdžios perdavimas JAV“, – pabrėžė Baltaduonis.
Kongresas patvirtino Bideno pergalę rinkimuose
JAV Kongresas rinkikų kolegijos sprendimu patvirtino Joe Bideno pergalę prezidento rinkimuose.
Respublikonų įstatymų leidėjai anksti ketvirtadienį paprieštaravo Pensilvanijos rinkikų balsų įskaitymui, dar labiau užlaikydami Joe Bideno rinkimų pergalės patvirtinimą.
Anksčiau Atstovų Rūmai ir Senatas atmetė kai kurių respublikonų įstatymų leidėjų prieštaravimą Bideno pergalės Arizonoje patvirtinimui.
Senatorius Joshas Hawley prisidėjo prie dešimčių Atstovų Rūmų respublikonų prieštaravimo Pensilvanijos balsų įskaitymui, tad abeji rūmai turėjo surengti debatus.
Vis dėlto Senate jo lyderis respublikonas Mitchas McConnellas debatus greit nuslopino ir senatoriai 92 balsais prieš 7 atmetė prieštaravimą.
Debatai tęsėsi atstovų Rūmuose, kur Pensilvanijai atstovaujantis Scottas Perry pareiškė, kad savo prieštaravimu siekia apsaugoti JAV konstituciją.
Į tai reaguodamas demokratas Joe Neguse'as iškėlė kišeninio formato konstitucijos egzempliorių ir piktai pasakė: „Pagal mūsų konstituciją Kongresas nerenka prezidento, renka Amerikos žmonės, ir jie jau pasirinko.“
Anksčiau įstatymų leidėjai atmetė bandymą nepripažinti 11 Arizonos rinkikų balsų; senatoriai – 93 balsais prieš 6, o Atstovų Rūmų nariai – 303 balsais, įskaitant 82 respublikonų balsus. 121 Atstovų Rūmų respublikonas net ir po trečiadienio smurto Kapitolijuje balsavo už Arizonos balsų blokavimą.
Per bendrą Kongreso sesiją pripažįstami visų 50 valstijų rinkikų balsai, kad būtų patvirtinta Bideno lapkritį pasiekta pergalė užsitikrinus iš viso 306 rinkikų balsus. Trumpas gavo 232 rinkikų balsus.
Trumpas po Kongrese patvirtintos Bideno pergalės paskelbė, kad užtikrins teisingą valdžios perdavimą naujajam šalies vadovui.
