Trečiadienio vakarą Vilniuje įvyko Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono filmo „Nematomas frontas“ premjera. Partizanų atminimui skirto filmo nepraleido prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, taip pat būrys politikos, verslo, kultūros ir pramogų pasaulio atstovų.
„Nematomo fronto“ pristatymo renginys prasidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos šūvių salvėmis. Karininkų pasirodymą lauke prie kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ žiūrėjo ir jo ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma.
Renginio svečiai Adamkus pasitiko gausiais aplodismentais, jiedu publikai padėkojo linkteldami galvomis. Po iškilmingos akimirkos svečiai, tarp jų – politikos atstovai, kulinarė Beata Nicholson, žurnalistas Vytaras Radzevičius, prodiuserė Lolita Bytautaitė ir kiti – pakviesti įsiamžinti prie filmo logotipais dekoruotos sienelės. Nusifotografavę svečiai netruko patraukti kino salės link.
Žalių juostelių manija
Žinią apie „Nematomą frontą“ jau kurį laiką siuntė žalios juostelės. „Ačiū jums, Miško broliai! Ačiū už tai, kad visada buvote ir esate pasipriešinimo priespaudai simbolis. Ačiū už tai, kad pamiršę mirties baimę, kovojote už savo žemę, jos žmones ir laisvę – pagrindinę vertybę pasaulyje.“
Tokiais žodžiais žinomi šalies žmonės išreiškė palaikymą partizanų judėjimo atminimui, ant rankos užsirišdami žalią juostelę ir paskelbdami svo nuotrauką socialiniuose tinkluose.
Ketvirtadienį filmo premjera įvyko ir Kaune kino teatre „Forum Cinemas“. Partizaninių atminimui skirtame dokumentinį filmą atvyko pažiūrėti ir pokario kovų dalyviai bei filmo herojai Antanas Lukša, Jonas Kadžionis, ryšininkė Aldona Smailytė.
Prie Kavarsko (Anykščių r.) Troškūnų miške kovojęs 87 metų Jonas Kadžionis žurnalistams pasakojo, kad jam iš dramatiško Lietuvai laikotarpio labiausiai įsiminė du epizodai: „1949 m. patekome į stribų apsuptį. Atsišaudėme 4 val., vadas net siūlė visiems nusišauti, aš ir dar vienas partizanas suabejojome tokiu sprendimu. Vadas su mumis sutiko, galiausiai pavyko prasiveržti. Kitas epizodas – mano areštas. Nelaisvės bijojau labiau nei mirties, todėl man tai buvo tragiškas įvykis. Kankinimų nepatyriau, nes tuo metu Stalinas jau buvo miręs, bet buvau ilgam įkalintas“, – pasakojo J.Kadžionis.
Jis miške kovojo 5 metus, 25 kalėjo lageriuose, neturėjo ramybės ir grįžęs į Lietuvą, nes buvo spaudžiamas tapti KGB informatoriumi, o kai nesutiko, turėjo išvykti gyventi į Karaliaučių. „Tik per Atgimimą vėl sugrįžau gyventi į Lietuvą“, – sakė kovotojas.
Režisierius švedas Jonas Ohmanas sakė, kad pokario laikotarpiu jis susidomėjo, kai lankėsi Lietuvoje 1991 m. „Tada mane labai stipriai paveikė lietuvių kova už laisvę. O kai susipažinau su pokario laikotarpiu pamačiau, kad tai dar labiau sukrečiantis metas. Perskaitęs Juozo Lukšo knygą apie partizanus supratau, kad šis platus ir išsamus pasakojimas turi įgauti ir kitas pasakojimo formas, šiuo atveju – kino“, – sakė režisierius.
Premjeros pabaigoje žiūrovams parodytas ir J.Lukšo žmonos Nijolės Bražėnaitės, gyvenančios JAV, sveikinimas Lietuvos filmo žiūrovams.
Režisierių J.Ohmano, V.Sruoginio ir M.Johnstono filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio J.Lukšos dienoraščių. Tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka J.Lukšos ir N.Bražėnaitės meilės istorija.
