Manau, kad visi yra kada nors patyrę tą būseną, kai darbas, regis, verda rankose, kai viskas pavyksta, kai esate tiesiog absoliučiai tikras, kad viskas bus taip, kaip jūs norite. Galbūt dabar, pagalvojus apie tokią būseną, jums atmintyje iškyla kažkokie reikšmingi jūsų gyvenimo įvykiai, kada būtent tokia jūsų būsena padėjo jums pasiekti reikiamą rezultatą, priimti tinkamą sprendimą ar pačiu geriausiu būdu save atskleisti. Taip pat manau, kad jums lygiai taip pat pažįstama yra ir ta būsena, kai viskas krenta iš rankų, kai viskuo abejojate, kai nesate tikras net dėl to, ką jau darėte daugybę kartų.
Kur slypi skirtumas? Juk ir vienu, ir kitu atveju jūs – vienas ir tas pats žmogus. Kodėl vienais atvejais jūs demonstruojate nuostabius rezultatus, o kitais (kartais net kur kas paprastesnėse situacijoje) nesėkmė seka nesėkmę. Atsakymas į šį klausimą yra jūsų vidinė būsena. Yra būsena, kuri veda prie rezultato (pasitikėjimas savimi, vidinė jėga, meilė, tikėjimas, džiaugsmas). Tačiau yra ir kitokios būsenos (netikrumas, pasimetimas, baimė, nerimas, sielvartas), kurios mus nusilpnina. Be abejo, mes visi skirtingu laiku išgyvename įvairias emocijas, jausmus ir pojūčius – tai natūralus procesas, kuris išskiria mus, žmones, iš likusio gyvūnijos pasaulio. Tačiau klausimas yra tas, kokiose būsenose mes praleidžiame didžiąją laiko dalį, ar galima išsirinkti būseną, kurioje norime būti ir išlaikyti ją ilgą laiką. Mūsų vidinė būsena yra vienas iš raktinių faktorių, suteikiančių pagrindą pokyčiams ir pasiektiems rezultatams. Tai – energija, degalai, kurie veda mus pasiekimų link.
Apskritai, skirtumas tarp pralaiminčių ir rezultatus pasiekiančių žmonių – tai skirtumas tarp negalinčių patekti į tam tikru metu reikalingą ir naudingą vidinę būseną ir tų, kas moka naudotis savo vidiniais resursais bet kuriuo metu.
Kiek tik yra žinoma, žmonės visą laiką bandė ir bando išmokti pakeisti savo būseną. Alkoholis, cigaretės, seksas, narkotikai, maistas, muzika, malda – tai toli gražu ne pilnas sąrašas tokių priemonių. Kai kurie būdai yra labiau kenksmingi, kai kurie – mažiau.
Pabandykime išsiaiškinti, kas veikia mūsų vidinę būseną. Jai įtaką daro du komponentai. Pirmasis – tai, kas vyksta mūsų galvoje: kokius vaizdinius mes kuriame, ką ir kaip sau sakome. Visa tai tiesiogiai veikia mūsų savijautą ir mūsų elgesį. Antrasis – mūsų organizmo būklė. Tokie dalykai, kaip raumenų įtampa, mūsų poza, kvėpavimas, veido išraiška, ką mes valgome, mūsų kraujo biochemija daro didžiulę įtaką mūsų būsenai.
Pabandykime išsiaiškinti, kas veikia mūsų vidinę būseną. Jai įtaką daro du komponentai. Pirmasis – tai, kas vyksta mūsų galvoje: kokius vaizdinius mes kuriame, ką ir kaip sau sakome. Visa tai tiesiogiai veikia mūsų savijautą ir mūsų elgesį. Antrasis – mūsų organizmo būklė.
Kontroliuodami savo vidinius vaizdinius ir garsus, jūs galite rinktis ir kurti jums reikalingą būseną. Tai, koks yra mūsų santykis su savimi, labai tampriai susiję su tuo, kokia yra mūsų organizmo būklė. Jei kažkas daro poveikį vienam aspektui, tai neišvengiamai daro poveikį ir kitam. Taigi, savo būseną galima keisti pradedant keisti savo vidinę komunikaciją – vietoj blogiausio įmanomo scenarijaus įsivaizduoti optimistiškesnę galimų įvykių versiją. Dar geriau – atsargoje turėti ne vieną, o kelis variantus. Savo vidinę būseną paveikti galima ir keičiant savo fiziologiją. Ar kada atkreipėte dėmesį, kaip atrodo į depresiją paniręs žmogus? Teisingai – susikūprinęs, pečiai susmukę, rankos bejėgiškai kabo, galva beviltiškai nunarinta, skausminga veido išraiška, kvėpavimas nelygus, pertraukiamas gilių atodūsių. Jei jūs dabar atkartosite mano ką tik apibūdintą pozą, imsite taip kvėpuoti, nutaisysite liūdną veido išraišką, pradėsite jausti minėtą prislėgtumo būseną. Kad pasijustumėte geriau, jums tereikia užsiimti kokia nors kita veikla, pereiti į kitą vietą, pakeisti aplinką, sustoti ir pakeisti kvėpavimą. Kitaip tariant – nors kažką padaryti kitaip.
Dr. Vadimas Dechtiaris
