JAV ir ES paskelbus apie naujas, platesnes sankcijas Rusijai, jų nuošalyje neliko ir antras pagal dydį Rusijos bankas VTB – JAV apribojo gyventojų galimybes naudotis jo paslaugomis. Šios banko vadovas Andrejus Kostinas dar praėjusią savaitę įspėjo, kad ekonominės sankcijos šalį gali nustumti į recesiją ir paversti ją kapitalistinio pasaulio atstumtąja.
A.Kostinas pirmąją š. m. liepos dieną prognozavo, esą Vakarų valstybių sankcijų Rusijos bankams dėl krizės Ukrainoje grėsmė yra ne mažesnė nei prieš mėnesį, ir buvo teisus. Liepos 16-ąją JAV finansų ministerija paskelbė, kad prieigos prie amerikiečių finansų rinkų apribojimai įvesti bankams „Gazprombank“ ir VEB („Vnešekonombank“), dujų kompanijai „Novatek“ ir naftos gavybos milžinei „Rosneft“. A.Kostinas, komentuodamas šį JAV valdžios sprendimą, Rusijos žiniasklaidai tepasakė: „Šiandien pritaikytos sankcijos reiškia smūgį kompanijoms – Rusijos ūkio sektorių lyderėms.“
Ir burbtelėjo, kad neseniai Rusijos Valstybės Dūmos priimtas įstatymas jam draudžia komentuoti padėtį žodžiais, kurie šiuo konkrečiu atveju tiktų labiausiai.
Iki šiol tiesioginių apribojimų VTB buvo išvengęs, tačiau ankstesnės JAV sankcijos smogė svarbioms 8,8 trln. rublių vertinamą turtą valdančio banko klientėms – gynybos pramonės įmonėms: „Almaz-Antey“, „Kalašnikov“, „Bazalt“, „Uralvagonzavod“, „Radioelektronyje Technologii“, „Sozvezdije“ ir keletui kitų. VTB jautriai reaguoja ne tik į investuotojų lūkesčius, pablogėjusius dėl plečiamų sankcijų. Rusijos gynybos, branduolinės energetikos, aukštųjų technologijų pramonės finansavimas yra banko verslas.
„VTB vis dar turi galimybę pigiai, palyginti su kitais Rusijos ūkio subjektais, skolintis pinigų Vakarų rinkose ir brangiau paskolinti šalies pramonei, tačiau nežinia, kaip JAV finansų ministerija ateityje vertins tai, kad šis bankas yra suderėjęs dėl 14 mlrd. rublių paskolų portfelio su tankus gaminančia „Uralvagonzavod“, – praėjusią savaitę sakė vienas Rusijos ekspertas.
Iš viso VTB Vakaruose yra pasiskolinęs $41 mlrd. Palyginti su bendra Rusijos ūkio subjektų skola Vakarų finansų institucijoms, viršijančia $700 mlrd., ji nėra didelė. Tačiau plečiamos Vakarų sankcijos galų gale užgriebė ir VTB, be to, bankas jau yra patyręs nuostolių dėl Ukrainos krizės.
Šiemet gegužę skelbtoje veiklos ataskaitoje VTB nurodė smarkiai pablogėjusį ne rezidentams Rusijos rubliais išduotų paskolų portfelį: atsivėrusios 60 mlrd. rublių skylės priežasties VTB nepaaiškino. Verslo dienraščio „Vedomosti“ apklausti ekspertai spėliojo, kad tai gali būti nesumokėtos Sočio olimpinių objektų statybos skolos arba kurios nors valstybės (greičiausiai Ukrainos) vyriausybei suteiktos suverenios paskolos dalis.
„Skirtingai nuo „Sberbank“, kuris iš sovietmečio turi paveldėjęs platų mažmeninės bankininkystės tinklą, VTB Rusijos ekonomikai neturi jokios sisteminės reikšmės“, – praėjusią savaitę sakė vienas Rusijos ekspertas. Jo teigimu, VTB yra kontroliuojanti įmonė, kurios veikla skirta korporaciniams klientams aptarnauti: „Pakanka atskirti antrinį VTB24 padalinį ir VTB nebeturės klientų – fizinių asmenų.“ Todėl VTB laikytinas „Vladimiro Putino režimo kasa“, panašiai kaip du kiti stambūs bankai – „Rosija“ ir „Gazprombank“. Jiems jau pritaikytos JAV sankcijos.
„Tiems bankams reikėjo skelbti bankrotą dar 2008 m., – sakė jis. – Tačiau jie buvo išgelbėti didinant likvidumą valstybės lėšomis, nes jie turi režimo kasininkų privilegijų.“ 2008 m. rugsėjį Rusijos vyriausybė skyrė šalies bankų sistemos (o iš esmės trijų bankų – „Sberbank“, VTB ir „Gazprombank“) likvidumui palaikyti 400 mlrd. rublių iš Rezerviniame fonde sukauptų „naftos dolerių“. Pinigai pateko į bankus, padidino jų likvidumą, tačiau per keletą mėnesių buvo pakeisti į laisvai konvertuojamus pinigus ir nusėdo Vakarų šalyse. 2009 m. sausį bankų rezervų sąskaitose buvo likę tik 30 mlrd. rublių.
Vis dėlto tie pinigai atrodo palyginti kukliai, įvertinus tai, kad 2014 ir 2015 m. šalies bankai ir kompanijos Vakarų skolintojams turės grąžinti po $100 mlrd. ($78–80 mlrd. paskolų ir $20 mlrd. palūkanų).
Rusijos obligacijos, akcijos ir rublis nuvertėjo po liepos 17-ąją paskelbtų JAV sankcijų. Per vieną savaitę iš Rusijos MMVB biržos investuotojai atsiėmė $47 mlrd. – daugiausia per pastaruosius 4 mėnesius. „Bloomberg“ prognozuoja, kad dėl naujų sankcijų Rusijos ūkio augimas šiemet gali siekti tik 0,5 % – jis bus lėčiausias nuo smukimo 2009 m.
